Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP), Oksfordo universiteto ir bendrovės „GeoPoll“ atliktoje apklausoje 77 šalyse, kuriose gyvena 87 proc. pasaulio gyventojų, atsitiktinės atrankos būdu paskambinus žmonėms telefonu buvo pateikiama po 15 klausimų.
Pagrindinė išvada – 80 proc. respondentų norėtų, kad jų vyriausybės dėtų daugiau pastangų kovai su visuotiniu atšilimu.
Apklausos duomenimis, skurdžiausiose šalyse tam pritaria daugiausiai – 89 proc. – apklaustųjų, nors šis skaičius didelis ir turtingosiose Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalyse – 76 procentų.
Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose – šalyse, kurios išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų – dauguma respondentų taip pat pasisakė už aktyvesnius kovos su klimato kaita veiksmus: atitinkamai 73 ir 66 procentai.
„Pasaulio lyderiams sprendžiant dėl kitų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą iki 2025 metų, šie rezultatai yra nenuginčijamas įrodymas, kad žmonės visame pasaulyje remia drąsius kovos su klimato kaita veiksmus“, – sakė UNDP direktorė klimato kaitos klausimams Cassie Flynn.
Dauguma respondentų 62-ejose iš 77 šalių teigė pritariantys greitam perėjimui nuo iškastinio kuro prie žalios energijos.
Tarp tokių šalių yra Kinija (80 proc.) ir JAV (54 procentai). Tačiau Rusijoje tam pritarė tik 16 proc. apklausos dalyvių.
Apklausa parodė, kad nerimas dėl pasaulinio atšilimo taip pat padidėjo: 56 proc. apklaustųjų sakė bent kartą per savaitę pagalvojantys apie klimato kaitą.
Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų teigė, kad dėl klimato kaitos nerimauja labiau nei pernai, o 15 proc. sakė, kad nerimauja mažiau.
Labiausiai per metus padidėjusiu vadinamuoju ekonerimu pasižymi Fidžis (80 proc.), po jo eina Afganistanas (78 proc.) ir Turkija (77 procentai).
Mažiausiai baimė dėl klimato kaitos išaugo Saudo Arabijoje, kur 25 proc. respondentų sakė nerimaujantys labiau. Po jos seka Rusija (34 proc.), Čekija (36 proc.) ir Kinija (39 procentai).
Daugiau nei du trečdaliai apklausos respondentų (69 proc.) teigė, kad pasaulinis atšilimas turėjo įtakos jų gyvenimo sprendimams, pavyzdžiui, kur gyventi ar dirbti ir ką pirkti.
Tačiau UNDP vadovas Achimas Steineris sakė, kad šie nuogąstavimai nebūtinai paveikia žmonių balsavimą rinkimuose ar vartojimo sprendimus.
„Daryčiau daugiau. Bet kiti nedarys. Taigi, aš nieko nedarysiu“, – taip A. Steineris apibūdino žmonių suvokimą klimato kaitos srityje.
Naujausi komentarai