Legendiniam britų slaptajam agentui Džeimsui Bondui dažnai tenka lankytis pačiose neįprasčiausiose pasaulio vietose. Viena jų – milžiniškas miestas jūroje netoli Azerbaidžano, kita – netoli Japonijos esanti Hašimos sala.

Naftos gavybos bumas

Kaspijos jūroje, netoli Azerbaidžano sostinės Baku, praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje sovietų inžinieriai sugalvojo pastatyti milžinišką miestą ant polių.

Azerbaidžanas garsėja naftos ištekliais. Dar senovėje ši teritorija buvo vadinama ugnies žeme. Persų legendose sakoma, kad šventikai šventovėms apšviesti čia sėmėsi degiojo skysčio.

Naftos pramonė į Azerbaidžaną atkeliavo 1870 m., Rusijos imperijai užkariavus teritoriją. 1941 m. Azerbaidžanas per metus jau išgaudavo apie 175 mln. barelių naftos ir tai sudarė apie 75 proc. visos Tarybų Sąjungoje išgaunamos naftos.

Po Antrojo pasaulinio karo Tarybų Sąjungos inžinieriai nusprendė, kad reikėtų išgauti naftą jūroje. 1949 m. lapkritį buvo paskelbta, kad 1,1 km gylyje jūros dugne rasta geros kokybės naftos. Netrukus šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji pasaulyje naftos gręžimo platforma, pavadinta Neft Dašlari.

Po kurio laiko jūroje stūksojo jau tuzinas naftos platformų ir šis skaičius augo kaip ant mielių.

Jas tiltais buvo sumąstyta sujungti į bendrą gyvenvietę, ant polių pastatyti daugiaaukščius namus. Skaičiuota, kad mieste gyvens apie 5 tūkst. naftos gavybos pramonės darbininkų.

Pamažu platformų skaičius Kaspijos jūroje išaugo iki poros tūkstančių. Platformos sudarė net 30 km spindulio tinklą.

Daugelis darbininkų praleisdavo ištisus mėnesius išgaudami naftą. Kelionė į sausumą ir atgal trukdavo nuo 6 iki 12 valandų, priklausomai nuo laivo, kuriuo buvo plukdomi darbininkai. Todėl ir buvo nuspręsta, kad darbininkai į sausumą nebekeliaus.

Platformas sujungė 300 km ilgio keliai ant polių. Buvo įrengtas gėrimų fabrikas, futbolo aikštė, biblioteka, bakalėja, skalbykla, 300 vietų kino teatras, pirtis, daržovių daržas ir net parkas, kuriam žemės buvo atgabenta iš sausumos.

Miestas jūroje įkvėpė legendinio britų filmo apie Bondą autorius nufilmuoti vieną iš kino juostos „Džeimsas Bondas 007. Ir viso pasaulio negana“ veiksmo scenų būtent panašiame mieste ant polių.

Tiesa, kino juosta buvo filmuojama Didžiosios Britanijos „Pinewood“ kino studijoje, tačiau joje buvo suręstas lygiai toks pat miestas kaip esantis Kaspijos jūroje, kuriame Bondas (vaidino Pierce’as Brosnanas) kovėsi su rusų mafija.

Platformos virto miestu

Tarybų Sąjungos žlugimas palaidojo miestą. Maža to, išseko naftos telkiniai. Daugelis platformų tapo nebenaudojamos.

Darbininkų skaičius sumažėjo perpus. Daugelis miesto vietų tapo nepasiekiamos dėl nesaugių tiltų. Kai kurie jų sugriuvo. Šiandien iš 300 km kelių mieste tinkami naudoti vos 45 km. Tačiau ir jais jau retai kas važinėja.

Per vieną iš potvynių jūroje prieš kelerius metus daugelis miesto pastatų buvo užlieti. Tiesa, iki šiol kelios naftos platformos dar veikia. Čia dirbantys darbininkai gauna 130 dolerių algą per mėnesį. Tai beveik du kartus daugiau, nei uždirba kolegos sausumoje.

Vis dėlto daugelis platformų nebeneša tokio pelno kaip anksčiau. Miestas tampa našta. Jis trukdo laivybai, o jūra šalia jo – užteršta.

Išmontuoti miestą, regis, atsieitų gerokai daugiau, nei paprasčiausiai jį palikti rūdyti jūroje. Tiesa, Azerbaidžano valdžiai ši vieta dar kelia pasididžiavimą.

Ji net saugoma taip pat akylai, kaip Tarybų Sąjungos metais. Bet kuriam užsieniečiui čia pakliūti labai sunku, be to, šios vietos nematyti net žvelgiant į Kaspijos jūrą „Google Maps“ svetainėje.

Kalbama, kad vyriausybė ruošia planus, kaip atgaivinti miestą, net paversti jį prabangiu kurortu. Nors kai kurie pastatai buvo rekonstruoti, miestas pamažu tampa vaiduokliu.

Šiandien čia išgaunama nafta sudaro vos mažytę dalį visos Azerbaidžane išgaunamos. Skaičiuojama, kad šioje vietoje naftos užteks tik 20-iai metų.

Apleistas miestas jūroje

Kita ne mažiau paslaptinga ir baugi vietelė, kurioje visai neseniai apsilankė Bondas, – netoli Japonijos pakrantės esanti Hašimos sala.

Ji yra viena iš 505 neapgyventų salų Nagasakio prefektūroje, nuo Nagasakio miesto nutolusi apie 15 km. Būtent šioje paslaptingoje apleistoje vietoje britų agentas 007 Džeimsas Bondas (vaidina Danielis Craigas), naujausiame bondiados filme „Operacija “Skyfall" pagaliau susitiko su savo priešininku Silva (vaidina Javieru Bardemu).

Hašima neprimena negyvenamos salos, kurioje po palmėmis dienas leido Robinzonas Kruzas. Veikiau ji panaši miestą vaiduoklį. Čia stūkso apleisti daugiaaukščiai namai, kuriuose kažkada gyveno darbininkai.

Sala buvo apgyventa dar 1887 m. Tačiau 1890-aisiais Hašimą nusipirko Japonijos bendrovė „Mitsubishi“, nusprendusi, kad joje apgyvendins darbininkus, kurie po jūra kasa anglis.

1916 m. saloje išdygo pirmieji visoje Japonijoje aštuonių aukštų namai.

1959 m. saloje gyveno apie 5,2 tūkst. žmonių. Tais metais sala, kurios plotas – vos 1,3 tūkst. hektarų, buvo labiausiai apgyventas kampelis Žemėje. Viename hektare čia vidutiniškai glaudėsi apie 800 žmonių.

Saloje virė gyvenimas. Čia veikė gydytojo kabinetas, restoranai, barai, vykdavo kultūros renginiai.

Tačiau Japonijos priklausomybė nuo anglių pramonės sumenko. „Mitsubishi“ 1974 m. uždarė anglių kasyklas, o salos gyventojai laivais buvo išplukdyti iš salos. Tuo metu sala buvo uždaryta ir į ją leista įžengti tik 2009 m.

Dabar į salą ne tik smalsuolius, tačiau ir architektūros specialistus traukia čia stūksantys pastatai. Istorikams sala – Japonijos pramonės šuolio simbolis.

Nors salą norėta įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą, Pietų Korėja tam pasipriešino, nes čia Antrojo pasaulinio karo metais dirbo japonų į vergovę paimti korėjiečiai.

Keli Hašimoje esantys pastatai sugriuvo, kiti yra avarinės būklės. Todėl Japonijos Nagasakio miesto valdžia neleidžia turistų į visą salos teritoriją. Visiems pastatams rekonstruoti reikėtų milžiniškų pinigų.

2008 m. buvo nutarta, kad Nagasakio valdžia saloje įrengs turistams skirtus takus, tačiau šis projektas vis atidėliojamas.

Beje, dėl oro sąlygų salą saugiai pasiekti įmanoma tik 160 dienų per metus.