Didžiausią Lotynų Amerikos šalį Braziliją krečia politinė audra. Šimtai tūkstančių protestuotojų reikalauja prezidentės Dilmos Rousseff atsistatydinimo, kaltindami valstybės vadovę ir jos kairiųjų Darbininkų partiją dėl klestinčios korupcijos bei gresiančio ekonomikos nuosmukio.

Tūkstančiai protestuotojų

Minios protestuotojų, giedodami nacionalinį Brazilijos himną ir skanduodami "Dilma, lauk!", žygiavo sostinės Brazilijos, Rio de Žaneiro, didžiausio šalies miesto San Paulo ir kitų šalies miestų gatvėmis.

Pasak akcijas įvairiuose miestuose stebėjusių policijos pareigūnų, protestuose  dalyvavo apie 866 tūkst. žmonių. Tiesa, akcijos organizatoriai tvirtino, kad protestuotojų buvo apie 1,9 mln.

Ir, jų teigimu, net milijonas susirinko San Paule, nors šio miesto valdžia pateikė kur kas kuklesnį skaičių – apie 350 tūkst.

Nepaisant to, kiek žmonių dalyvavo akcijoje, tai, be abejonės, didžiausias iš iki šiol mestų iššūkių Brazilijos vadovei. Šių metų balandį per demonstracijas prieš Brazilijos vyriausybę į miestų gatves buvo išėję apie 600 tūkst. protestuotojų, o kovą – apie pusė milijono.

D.Rousseff, kuri tik pernai spalio mėnesį buvo perrinkta šalies prezidente antrajai kadencijai, padėtis – kebli.

Jos rankos faktiškai surištos. Opozicija svarsto apkaltos galimybes, kurios, tiesa, vertinamos prieštaringai. Šalies politinis elitas, kuriame dominuoja Brazilijos darbininkų partija, yra patekęs į didžiulio masto skandalo dėl lėšų pasisavinimo, kurio epicentre atsidūrė valstybinė naftos milžinė "Petrobras", sūkurį.

Bet protestuotojai laikosi savo – jų teigimu, nepaisant krizės, kuri paralyžiavo politinį gyvenimą didžiausioje Pietų Amerikos valstybėje, toliau toleruoti milžiniškos korupcijos neįmanoma. Ir todėl jie ir ragina parlamentą daryti viską, kad vyriausybė trauktųsi – savo noru arba parlamento valia.

"Nebegalime ilgiau kęsti tokios korupcijos, – piktinosi judėjimo "Vem Pra Rua" ("Eikite į gatves"), padėjusio organizuoti protestus, lyderis Rogerio Chequeras. – Jei Kongresas turi bent lašą sveikos nuovokos, jis priims sprendimą dėl apkaltos."

Buvusi kairiųjų partizanė D.Rousseff, kadaise net kalėjusi kalėjime, kai Braziliją nuo 1964 iki 1985 m. valdė JAV palaikoma karinė chunta, grasinimus apkalta palygino su sąmokslu įvykdyti valstybės perversmą.

Ji taip pat pasakė, kad nebus priversta palikti posto, nors čia pat pridūrė, kad revoliucija jos valdomoje valstybėje – demokratijos išraiška.

Korupcijos liūnas

Pykčio dėl korupcijos banga Brazilijoje pirmąsyk nuvilnijo prieš šalyje 2014 m. surengtą pasaulio futbolo čempionatą.

Vyriausybė tada sulaukė kaltinimų, kad, užuot pasirūpinusi socialine ir ekonomine situacija valstybėje, švaistė pinigus brangiems sporto projektams.

Lyg to būtų maža, prisidėjo skandalai dėl korupcijos. Valdžios kritikai tada tvirtino, kad aukšti Darbininkų partijos ir vyriausybės pareigūnai lyg niekur nieko ėmė kyšius iš didžiausių šalies statybų bendrovių, kad joms būtų leista dalyvauti įvairiuose sporto infrastruktūros statybų projektuose.

Tie patys kaltinimai vyriausybės pusėn žeriami ir šiuo metu. Mat kitais metais Rio de Žaneire bus rengiamos olimpinės žaidynės. Ir vėlgi valdantieji sulaukė kritikos, kad naudojasi šiuo sporto renginiu, siekdami papildyti partijos kasą, nors daugelio brazilų gyvenimo lygis smunka.

Valstybė, kurios pasaulio ekonomika – septintoji pagal dydį, stovi prie recesijos slenksčio, o jos kredito reitingas sumažintas beveik iki žemiausio lygio. Ir todėl ne vienus metus trukusią ekonominę gerovę pakeitė griežtos taupymo priemonės.

Besiplečiantis tyrimas dėl korupcijos valstybinėje naftos kompanijoje "Petrobras" įstūmė šalį į giliausią nuo pat karinės diktatūros laikų politinę krizę.

Regis, tai buvo paskutinis lašas, perpildęs visuomenės kantrybės taurę.

Prokurorai pateikė kaltinimus virtinei įtakingų ir garsių šalies verslo ir politikos figūrų, tarp jų milijonieriui pasaulinės statybų milžinės "Odebrecht" vadovui ir Brazilijos laivyno admirolui, kuris anksčiau buvo atsakingas už slaptą branduolinę programą.

Valdančiajai Darbininkų partijai šis korupcijos skandalas pakenkė dar labiau.

Jis metė šešėlį ir pačiai D.Rousseff. Nors politikė ir nebuvo tiesiogiai su juo susieta, anksčiau ji ėjo "Petrobras" valdybos pirmininkės pareigas. Ir todėl nemažai brazilų yra įsitikinę, kad ji žinojo apie korupciją įmonėje, tačiau apie tai viešai nekalbėjo. Taigi yra ne mažiau kalta nei kiti partijos kolegos.

Tarp balandį teisėsaugos sulaikytų asmenų buvo itin aukštų valdančiosios Darbininkų partijos atstovų, tarp jų – ir partijos iždininkas.

Pasak prokurorų, nagrinėjančių šią bylą, "Petrobras" vadovai su politikų palaiminimu imdavo iš verslininkų kyšius, kad jų valdomos įmonės galėtų vykdyti pelningus užsakymus.

Skaičiuojama, kad tiek "Petrobras", tiek Darbininkų partijos įtakingi veikėjai per pastaruosius kelerius metus į asmenines kišenes susižėrė iki 3 mlrd. JAV dolerių.

Skandalo purslų neišvengė net buvęs šalies lyderis Luizas Inácio Lula da Silva, taip pat priklausantis Darbininkų partijai, nors ir laikomas vienu iš populiariausių Brazilijos prezidentų po to, kai šalis tapo demokratinė.

Triukšmingai, bet taikiai nusiteikusios didžiulės minios įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose dėl susidariusios padėties kaltino D.Rousseff.

Šių demonstracijų mastas tik patvirtino faktą, kad Brazilijos Geležine ledi kažkada vadinta D.Rousseff tapo nepopuliariausia šių laikų prezidente. Parama jai, pasak apklausų, nukrito iki vienaženklio skaičiaus.

Rio de Žaneire tarp protestuotojų tvyrojo karnavalo nuotaikos: skambėjo uždegantys sambos ritmai, kai kurie demonstrantai nešėsi banglentes, kiti riedėjo riedlentėmis, nemažai žmonių dėvėjo bikinius ar maudymosi kostiumus.

Protestuotojai tvirtino, kad jų nepasitenkinimas D.Rousseff ir Darbininkų partija – rimtas.

Žmonės pasipiktinę

"Jie plėšia Braziliją, viską vagia", – piktinosi 63 metų pensininkas Jorge Portugalis, anksčiau dirbęs rinkodaros srityje.

Kitame Brazilijos mieste kitas 77 metų pensininkas, buvęs inžinierius, ragino D.Rousseff ir visą jos "gaują" pasiųsti už grotų.

Per mitingą gimtojoje Belo Orizontėje Brazilijos opozicijos lyderis Aecio Nevesas, kuris nedideliu skirtumu pralaimėjo D.Rousseff pernai vykusius įtemptus prezidento rinkimus, sakė, kad šie protestai rodo, kad "Brazilija pagaliau atsibudo".

Vis dėlto protestuotojai dabar šlovina visai ne A.Nevesą ar kokį nors kitą politinio elito atstovą, o 43 metų teisėją Sergio Morą, kuris ir nagrinėja "Petrobras" bylą.

"Mes visi esame Moro, – skelbė plakatai. – Valdžią Sergio Moro!" "Teisėjas Moro yra mūsų šalies išsigelbėjimas", – San Paule sakė 88 metų protestuotojas Jose Freitasas.

"Per savo gyvenimą mačiau įvairių krizių, su kuriomis susidūrė Brazilija. Vienas mūsų šalis įveikė, kitų – ne. Tačiau niekada gyvenime nemačiau tokio beviltiškumo, koks šiuo metu apėmė šalį", – sakė Paulo Cunha, 75 metų "Ultra" kuro platinimo ir chemijos konglomerato, vieno iš didžiausių Brazilijoje, valdybos pirmininkas.

Pasak jo, didžiausia šio krizės problema, kad nėra jokių lyderių, kurie galėtų ją užbaigti.

"Aš manau, kad per D.Rousseff šalis atsidūrė katastrofiškoje situacijoje, – pripažino 53 metų Ronaldo Doria, matematikos mokytojas. – Tiesa, nemanau, kad šaliai reikėtų atsisakyti demokratijos, nors yra tokių, kurie mano būtent taip. Kad ir kaip būtų, šiuo metu kiekvienas gali kritikuoti Dilmą nebijodamas, kad keliaus už tai į kalėjimą."

Galimybė prezidentei?

Analitikai mano, kad D.Rousseff galėtų pasinaudoti skandalu, kad atgautų populiarumą.

Nors skandalas "Petrobras" ir sukrėtė politinį šalies elitą, jis, be kita ko, parodė, kad demokratinės Brazilijos institucijos stiprėja.

Kad ir kaip brazilai būtų nusivylę dabartine valdžia, didžioji dalis svarbiausių šio korupcijos skandalo herojų jau yra patupdyti už grotų.

Brazilijos teisminė sistema parodė, kad ji veikia gana autonomiškai ir nėra susijusi su korumpuotais politikais.

O ir pati D.Rousseff, nepaisant to, kad kaltinama susijusi su šiuo skandalu, niekuomet nesikišo į prokurorų darbą. Priešingai, ji ne sykį pažymėjo, kad niekas Brazilijoje, net ir aukščiausi šalies pareigūnai, negali gyventi už įstatymo ribų.

Maža to, ji pareiškė palaikanti ir dabartinį generalinį prokurorą Rodrigo Janotą, nors būtent šio pareigūno vadovaujama institucija ir nagrinėja "Petrobras" skandalą.

Demokratijos įsitvirtinimas

1964 m., palaikomi Jungtinių Valstijų, brazilų kariškiai perėmė valdžią. Karinė chunta šalies valdžioje buvo įsitvirtinusi iki 1985 m. Ir tuomet Brazilija išgyveno ne tik ekonominį nuosmukį, bet ir neretai susilaukdavo kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau situacija šalyje nuo to laiko pasikeitė.

"Nuo tada daugelis krizių, kurios krečia Braziliją, galima sakyti, yra demokratinės krizės. Ir kariuomenė nebėra reikšmingas veikėjas", – pasakojo Colinas Snideris, istorikas iš Teksaso universiteto.

Vis dėlto daugelis brazilų, kurių net 204 mln., t.y. maždaug pusė šalies gyventojų, yra jaunesni nei 30 metų, karinio režimo valdymo savo akimis nėra matę. Nenuostabu, kad net 47 proc. brazilų šiuo metu tvirtina, kad dabartinė politinė krizė šalyje – blogiausia, kokia tik buvo ištikusi šalį.

"Problema, kad nematau nieko, kas galėtų užimti dabartinių politikų vietą. Visos galimos išeitys – prastos. Ir todėl jaučiu, kad ši situacija niekuomet nesibaigs", – skundėsi 30 metų Gabriela Souza, kosmetikos pardavėja.