Kai kurie egiptiečiai sako, kad po revoliucijos laukia pokyčių, kai kurie teigia, kad jų tikėtis neverta. Kad ir kas teisus, akivaizdu, jog transporto chaoso iš Egipto gatvių revoliucija neišgyvendino.

Parduotuvė šalia gatvės

Kodėl Kairo transporto sistema taip jaudina Egipto žmones ir politikus?

Ogi todėl, kad šalies ekonomikai nuolatinės spūstys gatvėse kainuoja beveik po 8 mlrd. dolerių kasmet. Tai sudaro daugiau nei 3 proc. bendrojo Egipto vidaus produkto.

Šiuos skaičius pateikia Pasaulio bankas. Suskaičiuota, kad milijardus dolerių nusineša transporto vėlavimas ir degalų naudojimas stovint spūstyse.

Palyginti su kitų pasaulio šalių sostinėmis, kurios irgi kenčia nuo nuolatinių spūsčių gatvėse, Kairas – rekordininkas.

Revoliucija Egipte prasidėjo, vyko ir, regis, baigėsi. Tačiau Kairo gatvėse tebešeimininkauja chaosas.

Antai, Nasras Mohammedas Ghalebas judrioje sostinės gatvėje prekiauja gaiviaisiais gėrimais.

Pardavėjai, tokie kaip N.M.Ghalebas, trukdo eismą, tačiau jiems nėra kitos išeities. Miestas prigrūstas automobilių, motorolerių, autobusų ir sunkvežimių, o prekiauti turguje – neapsimoka.

"Žmonės automobiliuose – įkaitę, juk jiems reikia kuo nors atsigaivinti", – tvirtino 43 metų N.M.Ghalebas.

Vyrui net netoptelėjo galvon, kad jo "parduotuvė" gatvėje kelia daug nepatogumų vairuotojams.

"Aš juk dirbu gatvės pakraštyje", – lyg niekur nieko nusijuokė vyras.

Tikslas – prikelti ekonomiką

Kartais policijos pareigūnai pavaiko prekiautojus iš gatvių, tačiau jų tiek daug, kad, regis, visų Kairo pareigūnų nepakaktų jiems sutramdyti.

Skaičiuojama, kad Egipto sostinėje šešėliniu verslu užsiima tūkstančiai, o gal net dešimtys tūkstančių gyventojų.

Tiesa, naujasis Egipto vadovas Mohamedas Morsi pareiškė, kad sutvarkyti transporto sistemą bus vienas svarbiausių jo prioritetų per pirmąsias šimtą prezidentavimo dienų.

Tikslas – ambicingas. Dešimtmečius Egipte niekam nepavyko pažaboti gatvės prekiautojų ir sutvarkyti transporto sistemos taip, kad ši funkcionuotų be priekaištų.

Be transporto sistemos, M.Morsi laukia ir daug kitų darbų – atgaivinti ekonomiką, užtikrinti sklandų socialinės sistemos funkcionavimą, kad šalyje nekiltų nauja neramumų banga.

Egiptas jau kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą dėl 4,8 mlrd. dolerių paskolos. Paramos M.Mursi paprašė ir iš didžiųjų arabų šalių bei JAV.

Visgi Kairo gyventojai piktinasi, kad esminių pokyčių šalyje nemato.

"Chaosas kontroliuoja padėtį, – ironiškai kalbėjo Saadas Hagrasas, Egipto verslo laikraščio "Al Alam Al Youm" apžvalgininkas. – Nors politinis gyvenimas pamažu grįžta į vėžes, revoliucija iš esmės nieko nepakeitė. Nusikaltimų skaičius išaugo, policijos pareigūnų gatvėse – vis mažiau, skurdas išliko. Maždaug 40 proc. egiptiečių iki šiol gyvena vos už 2 dolerius per dieną. Ką jau kalbėti apie nedarbo lygį – jis tik auga. Tam tikra prasme paprastų gyventojų padėtis po revoliucijos net pablogėjo."

Mohammedas Ahmedas, 31 metų piratinės programinės įrangos ir vaizdajuosčių pardavėjas, taip pat pabrėžė, kad nemato pokyčių.

"Nematau didelio skirtumo tarp to, kas yra dabar ir kaip buvo prie Mubarako", – kalbėjo vyras.

Daug gyventojų, mažai tvarkos

Egipto sostinės transporto sistema nepritaikyta tokiam skaičiui automobilių ir žmonių, kiek dabar gyvena mieste. Bent taip sako ekspertai.

Nors didmiestyje ir išdygo daug naujų tiltų, buvo pastatytas aplinkkelis, patobulinta metro sistema, Kairo gyventojų skaičius auga taip sparčiai, kad įvairūs transporto sistemos tobulinimai problemų neišsprendžia.

Šiuo metu Kairo gatvėmis važinėja apie 2,2 mln. transporto priemonių. Nuo aštuntojo dešimtmečio transporto priemonių skaičius Egipto sostinėje nuolat augo vidutiniškai po 4 proc.

Egipto gyventojų skaičius per pastaruosius dešimt metų padidėjo 13 mln. Ši našta teko būtent Kairui ir jo priemiesčiams.

Šiuo metu sostinėje gyvena apie 18 mln. gyventojų.

Tiesa, ne tik gyventojų skaičius, bet ir vietos vairavimo tradicijos kelia problemų. Kaire retai kada paisoma šviesoforų ar kitų eismo ženklų.

Kaip sako Safwanas Khedras, transporto specialistas iš Kairo universiteto, taip yra todėl, kad daugelis miesto gyventojų tradiciškai mokosi vairuoti su draugais ar giminėmis, o ne lanko specialius vairuotojų kursus.

"Jei žmogus ką nors daro klaidingai, jis juk turi žinoti, kada klysta, kitaip nepasimokys", – apie specialių kursų būtinybę kalbėjo S.Khedras.

Kairo vairuotojai piktinosi pareigūnų darbu, esą nuolatinės patikros trikdo eismą.

"Ar jūs, kad patikrintumėte vairuotojų pažymėjimus, sustabdytumėte visą šalį?" – retoriškai klausė Mohammedas Hedis, 49 metų taksi vairuotojas.

Prekybininkas M.Ahmedas klausė: "Kur jie mus perkels? Ar jie nori, kad mes prekiautume namie. Už ką mums maitinti savo šeimas?"

Pasak M.Ahmedo, verslas ir taip patyrė sunkų sukrėtimą revoliucijos metais.

"Kasdien atsikeliu ir pirma mintis, kuri šauna į galvą, – kaip nenoriu čia (į gatvę – red. past.) grįžti. Tačiau grįžtu. Grįžtu kasdien", – sakė M.Ahmedas.

Vis dėlto prekiautojas sakė, kad tiki, jog naujasis šalies vadovas išspręs transporto problemas taip, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus.

"Žinote, jis tik du mėnesiai valdžioje. Matyt, laiko stinga. Taigi, duokime jam galimybę. Tikimės, kad Dievas – jo pusėje", – vylėsi vyras.