Programos nepristatė

Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė, kad jau turi programą ateinančiais metais vyksiantiems šalies vadovo rinkimams, bet atsisakė ją pristatyti.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad sieks būti perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai Kremliaus vadovo poste.

„Nenorėčiau dabar kalbėti apie rinkimų programą, kurią aš, tikriausiai kaip ir kiti kandidatai, turėsiu, turiu turėti“, – sakė prezidentas. „Aš ją jau praktiškai turiu“, – patikslino jis.

Tačiau prezidentas pažymėjo, kad spaudos konferencija nėra tinkamas renginys šiai programai pristatyti.

V. Putinas taip pat sakė kol kas neapsisprendęs, kas vadovaus jo rinkimų štabui.

„O dėl štabo, neslėpsiu, mes vakar tik apie tai ir kalbėjome: kol kas galutinio sprendimo nėra“, – sakė jis.

Nenorėčiau dabar kalbėti apie rinkimų programą, kurią aš, tikriausiai kaip ir kiti kandidatai, turėsiu, turiu turėti.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, Rusijoje nėra veiksmingos opozicijos, Kremliaus vadovas pareiškė: „Kai kalbame apie opoziciją, juk svarbu ne tik triukšmauti aikštėse ar kuluaruose ir kalbėti apie antiliaudinį režimą. Svarbu ką nors siūlyti, kad (gyvenimas šalyje) pagerėtų“.

„Žmonės labai daug kuo nepatenkinti ir yra teisūs būdami nepatenkinti. Tačiau kai žmonės pradeda lyginti ir žiūrėti, ką gi siūlo opozicija, ypač nesisteminė, kyla rimtų abejonių“, – aiškino V. Putinas.

„Man atrodo, tai yra pati svarbiausia problema tų žmonių, kurie norėtų būti veiksminga opozicija. Reikia pasiūlyti realią, o ne efemerišką, ne rėksmingą darbotvarkę“, – pabrėžė jis.

V. Putinas pranešė, kad dalyvaus valstybės vadovo rinkimuose kaip save išsikėlęs kandidatas, bet tikisi piliečių ir politinių jėgų, kuriems artimos jo pažiūros, palaikymo.

Politologas Glebas Pavloskis naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad V. Putino sprendimą pačiam kelti savo kandidatūrą nulėmė jo siekis atsiriboti nuo „aparato stiliaus“.

„Akivaizdu, kad jei jo kandidatūrą keltų (valdančioji partija) „Vieningoji Rusija“ su dabartiniu gana biurokratiniu savo įvaizdžiu, tai suteiktų V. Putino rinkimų kampanijai labiau „aparato“ stilių. Valstybės vadovas siekia jo išvengti, todėl jo faktinė darbotvarkė, pasakyčiau, yra „vitalinio“ pobūdžio, t. y., orientuota į gyvenimo vertybes, sveikatos apsaugos, ypač vaikų, vystymą. Kėlimas partijos kandidatu, ko gero, apkarpytų V. Putino galimybes“, – aiškino politologas.

Jis taip pat mano, kad nusprendęs pats kelti savo kandidatūrą, V. Putinas taip pat siekia neatrodyti kaip vienos iš Rusijos isteblišmentui priklausančių politinių grupių lyderis.

„Valdžios partija asocijuojasi su konkrečia isteblišmento viršūnėlės grupe. V. Putinas greičiausiai nenori atrodyti kaip vienos iš grupių globėjas“, – sakė G. Pavlovskis.

Susirūpinęs dėl JAV pasitraukimo

Rusijos prezidentas pareiškė, kad Maskva susirūpinusi galimu JAV pasitraukimu iš svarbių branduolinės ginkluotės reguliavimo sutarčių, bet teigė, kad Rusija jų toliau laikysis.

V. Putinas sakė, kad Rusija užtikrins savo saugumą „neįsitraukdama į ginklavimosi varžybas ir negriaudama biudžeto“. Prezidentas pridūrė, kad Rusija planuoja ateinančiais metais gynybai skirti 2,8 trln. rublių (46 mlrd. JAV dolerių arba 40,5 mlrd. eurų), nors Pentagono biudžetas bus apie 700 mlrd. dolerių (596,5 mlrd. eurų).

V. Putinas sakė, kad Rusija ypač nerimauja dėl Šaltojo karo pabaigoje pasirašytos Amerikos ir SSRS vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo (Intermediate Nuclear Forces, INF) sutarties pažeidimų, esą vykdomų Jungtinių Valstijų.

JAV anksčiau šį mėnesį apkaltino Rusiją pažeidinėjant INF sutartį, bet V. Putinas sakė, kad JAV kaltinimai yra dalis „propagandos“ kampanijos, turinčios atverti kelią Vašingtonui pasitraukti iš šio susitarimo.

Rusijos kišimosi į JAV rinkimus temą išgalvojo D. Trumpo oponentai

Rusijos kišimosi į JAV vidaus reikalus temą išgalvojo žmonės, oponuojantys dabartiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, mano Rusijos valstybės vadovas.

„Visa tai išgalvota žmonių, kurie yra opozicijoje Trumpui, siekiant suteikti jo darbui neteisėtumo pobūdį“, – per metinę spaudos konferenciją sakė Rusijos prezidentas.

Jo nuomone, tai daroma nesuprantant, kad tokiu būdu kenkiama JAV vidaus politikos situacijai. „Tai reiškia, kad jie paprasčiausiai nepagarbiai elgiasi su rinkėjais, kurie už jį balsavo“, – pridūrė V. Putinas.

Jis konkrečiai paminėjo kaltinimus buvusiam Rusijos ambasadoriui JAV Sergejui Kisliakui, kad jis palaikė kontaktus su D. Trumpo kampanijos atstovais.

„Tai juk viso pasaulio praktika – kuomet diplomatinis atstovas ir net vyriausybių nariai susitinka su visais kandidatais, su visomis komandomis, aptarinėja kažkokius klausimus, plėtotės perspektyvas, nori suprasti, ką darys vieni ar kiti žmonės, jeigu ateisi į valdžią, ir kaip į tai reaguoti“, – sakė V. Putinas.

„Ką tokio čia kažkas įžvelgė ... ir kodėl visa tai turi įgauti kažkokios šnipų manijos pobūdį“, – klausė Rusijos prezidentas.

Kalbėdamas apie kaltinimus dėl propagandos Rusijos žiniasklaidai jis pareiškė, kad „jų dalis bendrame informacijos sraute menkutė palyginti su tuo, ką daro amerikietiškos pasaulinės žiniasklaidos priemonės visur pasaulyje ir ... Rusijoje“.

Rusijos prezidentas taip pat sakė, jog kaltinimai dėl JAV prezidento susimokymo su Maskva pakenkė Amerikos politinei sistemai ir rodo nepagarbą žmonėms, balsavusiems už respublikoną. V. Putinas atkreipė dėmesį į D. Trumpo laimėjimus, pažymėjęs, kad augančios rinkos rodo investuotojų pasitikėjimą JAV prezidento ekonomikos kursu.

Jis išreiškė viltį, kad JAV ir Rusijos santykiai pagerės. Pasak V. Putino, šalims reikia bendradarbiauti kovojant su pasauliniais iššūkiais.

 Gins dopingu kaltinamus savo sportininkus

Rusijos prezidentas ketvirtadienį sakė, kad šalis yra pasirengusi teisme ginti dopingu kaltinamų sportininkų interesus, nors taip pat bendradarbiaus su Pasauline antidopingo agentūra (WADA) ir Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK).

Rusijai dėl valstybės remiamos dopingo sistemos buvo uždrausta dalyvauti kitais metais įvyksiančioje žiemos olimpiadoje, bet TOK sakė, kad rusų sportininkai vis tiek galės joje dalyvauti su neutralia vėliava.

„Kaip kursime santykius su WADA ir TOK? Tikiuosi, konstruktyviai“, – per metinę spaudos konferenciją sakė Rusijos prezidentas.

Ramiai dirbsime su jais, šalindami tas problemas, kurių turime, bet, žinoma, stengdamiesi ginti mūsų sportininkų interesus, taip pat ir civiliniuose teismuose.

„Ramiai dirbsime su jais, šalindami tas problemas, kurių turime, bet, žinoma, stengdamiesi ginti mūsų sportininkų interesus, taip pat ir civiliniuose teismuose“, – pažymėjo jis.

„Žinau, kad daug tarptautinių pareigūnų to nenori, bet ką mums daryti? Būsime priversti padėti savo sportininkams ginti savo interesus civiliniuose teismuose“, – pridūrė prezidentas.

V. Putinas pripažino, kad dopingo taisyklių pažeidimų būta, bet tvirtino, kad skandalas yra politiškai motyvuotas.

„Akivaizdu, kad skandalas pučiamas prieš Rusijos vidaus politikos kalendorių“, – sakė V. Putinas, tikriausiai turėdamas omenyje 2018metų kovą įvyksiančius prezidento rinkimus.

„Kad ir ką jie sakytų, aš įsitikinęs, tiesiog žinau, kad taip yra“, – sakė V. Putinas.

Jis skundėsi, kad kitos šalys taip pat turėjo problemų dėl dopingo, bet tokio „politinio triukšmo“ nekilo.

Vis dėlto jis pripažino Rusijos vaidmenį ir sakė: „Mes patys dėl to kalti, suteikėme tam pretekstą, nes dopingo vartojimo incidentų tikrai buvo nustatyta.“

„FTB manipuliacijos“

Tačiau V. Putinas teigė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) manipuliavo pagrindinio informatoriaus parodymais apie dopingo vartojimo atvejus 2014-ųjų olimpiadoje.

Pasak Kremliaus lyderio, buvusį Rusijos antidopingo centro direktorių Grigorijų Rodčenkovą, praėjusiais metais pabėgusį į Jungtines Valstijas ir saugomą kaip liudytoją, „kontroliuoja“ FTB ir „Amerikos specialiosios tarnybos“.

V.Putino manymu, JAV agentūros gali duoti G. Rodčenkovui nenustatytų „medžiagų, kad jis sakytų tai, ką reikia“.

Rusijos prezidento teigimu, to asmens paskyrimas vadovauti Maskvos antidopingo centrui „buvo tų, kurie tai padarė, klaida, ir aš žinau, kas tai padarė“. Visgi V. Putinas neįvardijo, kas už tai atsakingi, ir nesakė, ar tie asmenys bus nubausti.

G. Rodčenkovo parodymai buvo vieni svarbiausių TOK tyrimuose.

Ragina Kijevą kuo greičiau užbaigti apsikeitimą belaisviais

V. Putinas paragino Ukrainos vadovą iki Naujųjų metų užbaigti apsikeitimą belaisviais karo nualintoje Rytų Ukrainoje.

2014 metų kovą, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Ukrainos rytuose įsiplieskė iki šiol tebesitęsiantis karas su prorusiškais separatistais, nusinešęs daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Kijevas pasirengęs pagal apsikeitimą belaisviais paleisti 306 žmones ir tikisi separatistų laikomų 74 žmonių paleidimo.

Per kasmetinę didelę spaudos konferenciją V. Putinas paragino Ukrainos lyderį Petro Porošenką padėti užtikrinti, kad iki Naujųjų metų išvakarių apsikeitimas belaisviais jau būtų baigtas.

Be kita ko, Rusijos vadovas apkaltino Ukrainą nesilaikant 2015-aisiais prorusiškų separatistų ir Kijevo pasirašytų Minsko taikos susitarimų. Pasak V. Putino, Ukraina „nenori įgyvendinti Minsko susitarimų ir nenori pradėti politinio proceso“.

Reikia bent prieš Naujuosius metus, Kalėdas žengti šį gerą žingsnį.

„Bet pagaliau tai padarykime. Paskui galima eiti ir toliau. Reikia bent prieš Naujuosius metus, Kalėdas žengti šį gerą žingsnį“, – sakė V. Putinas ir papriekaištavo Kijevui.

Jis priminė, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pavedimu belaisvių apsikeitimu iš ukrainiečių pusės rūpinasi specialusis atstovas Viktoras Medvedčukas.

„Jis kreipėsi su prašymu paveikti nepripažintų Luhansko liaudies respublikos ir Donecko liaudies respublikos vadovybę, nes apsikeitimo seniai nebuvo, kad jie sutiktų su šiuo apsikeitimu. Mes atlikome šį darbą ir aš apskritai pirmą kartą, mano nuomone, su jais, su vadovais kalbėjausi. Jie sutiko“, – pažymėjo V. Putinas.

Paskui, pasak jo, V. Medvedčukas atvežė sąrašą, į kurį buvo įtraukti 67 žmonės iš vienos šalies ir maždaug 300 žmonių iš kitos. „Tai buvo ukrainiečių sąrašas ir su juo buvo sutikta. Tada staiga pasakė: ne, taip negerai, mes turime šį sąrašą pakeisti. Ir vėl viską sustabdė“, – sakė Rusijos prezidentas.

Jis taip pat pareiškė, kad Vašingtonas iš esmės yra visateisis Minsko proceso dalyvis.

„JAV iš esmės yra visapusiška ir visateisė (padėties Rytų Ukrainoje) sureguliavimo proceso dalyvė, nepriklausomai nuo to, ar priklauso Normandijos formatui... Jie vis tiek labai įsitraukę ir yra informuoti apie visus ten vykstančius įvykius“, – sakė V. Putinas.

„Ar reikia juos (amerikiečius) oficialiai įtraukti į Normandijos formatą – nežinau, tačiau bet kuriuo atveju (tai) ne nuo mūsų priklauso. Patikėkite manimi, niekada nebuvau prieš“, – pridūrė jis.

Dar kartą paneigė dalyvavimą Rytų Ukrainos konflikte

„Rusijos armijos Donbaso (Rytų Ukrainos) teritorijoje nėra“, – sakė V. Putinas per metinę spaudos konferenciją.

2015 metų gruodį V. Putinas per savo metinę spaudos konferenciją taip pat pareiškė, kad Rusijos reguliariųjų pajėgų Ukrainos rytuose nėra. „Mes niekada nesakėme, kad ten nėra žmonių, kurie ten užsiima tam tikrų klausimų karinėje sferoje sprendimu, tačiau tai nereiškia, kad ten yra rusų reguliariosios pajėgos, pajuskite skirtumą“, – tada sakė V. Putinas.

Šį ketvirtadienį Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rytų Ukrainoje „tikrai sukurti tam tikri karo policijos daliniai, kurie yra savarankiški ir gali atremti bet kokius didelius karinius veiksmus prieš Donbasą“.

„Manome, kad tai atitinka tų žmonių, kurie gyvena šiose teritorijose, interesus, nes jeigu jie tokios galimybės neturės, skerdynes, apie kurias jūs kalbėjote, dar blogesnes nei Srebrenicoje, vykdys vadinamieji nacionalistiniai batalionai“, – sakė V. Putinas.

Jo nuomone, tokiu atveju ukrainiečių nacionalistų niekas nesustabdytų, net ir kreipimasis į tarptautines teisėsaugos organizacijas, kaip patarė kolegos Vakaruose.

V. Putinas taip pat sakė, kad Minsko derybų dėl situacijos Rytų Ukrainoje sureguliavimo efektyvumas yra menkas, pirmiausia – dėl nekonstruktyvios Kijevo pozicijos, kai „nėra jokio noro įgyvendinti Minsko susitarimų, jokio noro pradėti tikro politinio proceso“.

Pasak jo, politinį procesą galėtų užbaigti susitarimo dėl ypatingo Donbaso statuso įgyvendinimas. Toks statusas yra įtvirtintas atitinkamu Ukrainos įstatymu, kurį priėmė Aukščiausioji Rada, bet „iki šiol įvairiais pretekstais neįgyvendintas“.

„Šio įstatymo parametrai gerai žinomi“, – pažymėjo V. Putinas.

Amerikiečiai Sirijoje naudojasi kovotojais kovai su Assadu

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad JAV nelikviduoja kai kurių kovotojų Sirijoje, vildamosi, kad jie kovos su prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybe.

Pasak V. Putino, būta situacijų, kai Rusijos pajėgos Sirijoje įspėdavo kolegas amerikiečius apie kovotojus, iš Sirijos keliaujančius į Iraką, tačiau JAV nesurengdavo antskrydžio.

Kremliaus vadovo teigimu, tai gali rodyti, kad šiuos kovotojus ketinama panaudoti kovai su B. al Assadu.

V. Putinas sakė, kad mėginimai panaudoti kovotojus politiniais tikslais sukels ilgalaikių grėsmių, kaip pavyzdį paminėdamas Amerikos paramą „al Qaeda“ per sovietų intervenciją Afganistane.

V. Putinas pirmadienį apsilankė Rusijos karinėje bazėje Sirijoje ir paskelbė apie pergalę kovoje su „Islamo valstybe“ ir kitais kovotojais bei apie dalies rusų pajėgų išvedimą.

Versijos apie aviakatastrofą prie Smolensko – blefas

V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad lenkų pareigūnų keliama versija apie 2010-ųjų aviakatastrofą, kai prie Smolensko žuvo tuometinis Lenkijos vadovas, yra niekai ir blefas, ir paragino Varšuvą nesinaudoti šia tragedija vidaus politikos tikslams siekti.

„Mes paprasčiausiai jau pavargome nuo gero blefo. Kažkokie niekai, absurdas“, – sakė V. Putinas per metinę spaudos konferenciją, vieno lenkų žurnalisto paprašytas pakomentuoti tos katastrofos versiją, esą Lenkijos prezidento lėktuve įvyko sprogimas.

Mes paprasčiausiai jau pavargome nuo gero blefo. Kažkokie niekai, absurdas.

Tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvas nukrito 2010-ųjų balandžio 10 dieną netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto. Žuvo visi 96 orlaivyje buvę žmonės.

Lenkų delegacija vyko į Rusiją pagerbti maždaug 22 tūkst. lenkų karininkų, Antrojo pasaulinio karo pradžioje patekusių į sovietų nelaisvę ir išžudytų NKVD Katynės miške bei kitose vietose. Kremlius iki 1990 metų neigė atsakomybę už šias žudynes.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lėktuvas sudužo dėl pilotų klaidos ir prastų meteorologinių sąlygų. Pilotai nesileido atsarginiame aerodrome, tinkamai nesureagavo suveikus perspėjimo sistemai ir nevykdė artėjimo prie žemės perspėjimo sistemos komandų

V. Putinas priminė, kad tuo metu, kai įvyko nelaimė, jis buvo Rusijos premjeras, ir tarptautinėje veikloje bei specialiųjų tarnybų darbe galėjo dalyvauti tik netiesiogiai.

„Lėktuve buvo sprogimų, bet iš kur pakilo lėktuvas? Iš Maskvos ar Varšuvos? Reiškia, juos (sprogmenis) ten ir padėjo. Negi mes ten prasibrovėm? Negi kažkokie rusų agentai padėjo ten sprogmenis? Ieškokit (kaltų) pas save“, – pareiškė Rusijos prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad „nebuvo ten jokių sprogimų – tai juk išsiaiškino lenkų ir rusų ekspertai“.

„Na, bėda, katastrofa. Išgyvename drauge su jumis. Bet ne – reikia išsigalvoti, neaišku, kuo remiantis, lygioje vietoje. Tas pats ir su to lėktuvo liekanomis. Nereikia nieko išsigalvoti. Jei yra problemų ir (nutiko) tragedija, reikia vertinti tai kaip tragediją, ir nekurti čia jokių politinių spėlionių“, – teigė V. Putinas.

Pasak prezidento, ši situacija apsunkina Maskvos ir Varšuvos santykius; tai esą daroma, „kad (šalies) viduje pakiltų kažkieno reitingai“.

V. Putino nuomone, Lenkijos lyderių antirusiška pozicija yra neteisinga ir prieštarauja tautos interesams.

„Man atrodo, Rusijos ir Lenkijos santykiai yra svarbesni nei dabartinė Lenkijos vidaus politikos kova tarp įvairių jėgų, kurios šioje kovoje naudoja kažkokį antirusišką faktorių. Užverskite galų gale šį puslapį, užaukite ir tapkite subrendę, besilaikantys dabartinių reikalavimų ir lenkų tautos interesų“, – sakė Rusijos lyderis.

Pasak V. Putino, „kabinimasis į šias problemas ir tolesnė Rusijos ir Lenkijos santykių griūtis nėra naudinga Lenkijai“.

„Paskaičiuokite, kiek buvo prarasta dėl įvairių sankcijų, prie kurių prisidėjo Lenkija, ir kiek prarasta darbo vietų, kiek galėjo atsirasti gamyklų, orientuotų į Rusijos rinką, – sakė Kremliaus vadovas. – Mums nieko iš Lenkijos nereikia. Norime vystyti santykius. Tikiuosi, šis požiūris nugalės.“

Rekordo nepasiekė

Per ketvirtadienį 3 val. 40 min. trukusią konferenciją Rusijos prezidentas atsakė į 65 žurnalistų jam užduotus klausimus.

Taigi, 2008-ųjų rekordas, kai šalies vadovo spaudos konferencija truko 4 val. 40 min, ir buvo atsakyta į daugiau kaip šimtą klausimų, liko neįveiktas.

Tačiau šį kartą buvo rekordinis akredituotų Rusijos ir užsienio žurnalistų skaičius – daugiau kaip 1600.