Buvęs Rožių revoliucijos didvyris kaltinamas sąmokslu su į Rusiją pabėgusiais Viktoru Janukovyčiumi ir oligarchu Sergejumi Kurčenka.

Tokia suirutė aiškiai labai patinka Rusijai, kuriai M. Saakašvilis ilgą laiką buvo priešas, dabar transliuoja jo ugningas kalbas Kijeve, ir džiaugiasi, kad Petro Porošenka nekontroliuoja situacijos.

Šią savaitę viešėdamas Vilniuje Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo šalyje įsibėgėjęs skandalas dėl buvusio Gruzijos prezidento, buvusio Odesos srities gubernatoriaus M. Saakašvilio nevertas tarptautinės bendruomenės dėmesio. Ir vis dėlto skandalas verčia vėl pasigilinti, kas gi vyksta Ukrainoje praėjus ketveriems metams po „orumo“ revoliucijos, kai Vakarai sunerimę, ar Ukraina neina tuo pačiu keliu, kaip po Oranžinės revoliucijos, veldamasi į buvusių bendražygių rietenas ir interesų kovas, o tai stabdo kovos su korupcija – didžiausios Ukrainos ydos – iniciatyvas.

Dar ne taip seniai M. Saakašvilis buvo Vakarų numylėtinis, vertintos pastangos paversti Gruziją demokratine.

Nežinia, verkti ar juoktis, kai karjera buvo pasiekusi tokią aukštumą – namo stogą Bažnyčios vardu pavadintoje gatvėje, Kijeve. Kai Ukrainos policininkai pasibeldė į jo buto duris, M. Saakašvilis per mansardos langą užsiropštė ant stogo, grasino šokti žemyn, net kaltino P. Porošenką, kad veikia išvien su Vladimiru Putinu.

Pirmos pastangos sulaikyti temperamentingąjį gruziną nuėjo niekais, jo bendraminčiai neleido pajudėti autoobusui, išvadavo, nusivedė į palapinių miestelį, ir iš ten M. Saakašvilis  kelias dienas vadovavo kovai su korupcija ir P. Porošenka. Kol galop buvo sulaikytas, nustačius buvimo vietą, nors labai nesislapstė. Radoje po pirmo bandymo sulaikyti generalinis prokuroras aiškino, kuo remiantis M. Saakašvilis kaltinamas dėl sąmoningo ar nesąmoningo bendrininkavimo su siekiančiais prorusiškų jėgų revanšo, kad būtų nuversta Ukrainos valdžia, atšauktas nuversto V. Janukovičiaus teisminis persekiojimas, sugražinti taip pat į Rusiją pabėgusio oligarcho S. Kurčenkos aktyvai.

Jurijus Lucenka demonstravo pokalbių telefonu įrašus – esą M. Saakašvilio padėjėjas atsiskaito galimam S. Kurčenkos padėjėjui, kad M. Saakašvilio prasiveržimo į Ukrainą iš Lenkijos per pasienį po to, kai iš jo buvo atimta Ukrainos pilietybė, operacija kainavo 300 tūkst. dolerių, aptaria išlaidas protesto akcijai, po kurios prie Rados išaugo palapinių miestelis.

„Ukrainos saugumo tarnyba ir generalinė prokuratūra nustatė, kad M. Saakašvilio dešinioji ranka Severionas Dangadzė gavo apie 220 tūkstančių eurų, kitą dalį pinigų – doleriais, kad atnaujintų protesto akcijas“, – sakė Ukrainos generalinis prokuroras J. Lucenka.

„Dešiniąją ranką“ sulaikė pirmą, po to imtasi M. Saakašvilio, kurį vis dėlto kažkas finansuoja. Vilniuje viešėjęs Ukrainos prezidentas žadėjo atvirą ir objektyvų M. Saakašvilio bylos tyrimą, dalyvaujant tarptautiniams ekspertams.

„Dalykai, susiję su M. Saakašviliu, neverti tarptautinės visuomenės dėmesio. Tai – specifiniai nusikaltimai, mes turime užtikrinti tyrimo skaidrumą ir visišką atvirumą“, – kalbėjo P. Porošenka.

Nors M. Saakašvilio populiarumas menkas, nesiekia ir 2 proc., bet šalininkų turi, nes sako nemažai tiesos. Paradoksas, bet ši tiesa – apie vešinčią korupciją rūpi ir Ukrainos bičiuliams bei rėmėjams.

Jausdama Vakarų spaudimą, šią savaitę Rada atidėjo balsavimą dėl įstatymo, kuris leistų prezidentui ir parlamentui šalinti vienintelio nepriklausomo Antikorupcinio biuro vadovus. Šis biuras nusitaikė į ne vieną, laikiusį save neliečiamu. Tarp jų – įtakingo vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo sūnus,  gynybos ministerijos pareigūnai, Odesos meras. Šis įstatymas taisomas, bet Rada spėjo atleisti labai svarbaus antikorupcinio komiteto vadovą.

Jeigu žmonės nesukils, Ukrainai bus galas, nebus jokios kovos su korupcija, jokių permainų, investicijų. Kas duos pinigų korumpuotai šaliai.

„Nepriimtina, kai bet kokios teisėsaugos institucijos vadovas, taip pat ir kovos su korupcija, pradeda politinius žaidimus. Jie turi būti nepriklausomi nuo politikų  įtakos“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Teisingi žodžiai, tačiau anglų kalba leidžiamo „Kiiv Post“ antraštė skelbia: „Korupcijos imperija smūgiuoja atgal“. Ir ne tik Radoje. Tiesiogiai prezidento nurodymus gaunanti žvalgybos agentūra ir prokurorai surengė kratas Antikorupcinio biuro darbuotojų ir jų artimųjų namuose, sužlugdė kelis biuro tyrimus.

P. Porošenka nesutiko su Vakarų reikalavimu įkurti specialų antikorupcinį teismą, esą tokio nėra nė vienoje šalyje. Ukrainos analitikas Vadimas Karasiovas sako, kad P. Porošenkos, kuris pats yra oligarchas, bandymas išlaikyti valdžios vertikalę, artėjant 2019 m. turintiems vykti prezidento ir Rados rinkimams, nedaug turi bendra su europietišku nepriklausomos teisėsaugos modeliu.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde perspėjo, kodėl Ukrainoje bandoma stabdyti nepriklausomų institucijų kovą su korupcija, panašius pareiškimus paskelbė JAV valstybės departamentas ir Europos Sąjunga. Juk Vakarų vyriausybės šimtais milijonų savo mokesčių mokėtojų dolerių remia Ukrainos reformas prieš korupciją, tad tokia investicija negali nerūpėti.

„Jeigu žmonės nesukils, Ukrainai bus galas, nebus jokios kovos su korupcija, jokių permainų, investicijų. Kas duos pinigų korumpuotai šaliai?“ – klausė M. Saakašvilio šalininkas.

Apklausos rodo, kad ukrainiečiams baisu dėl Rusijos bandymų sužlugdyti Ukrainą, bet ir korupciją jie laiko vienu iš svarbiausių savo šalies rūpesčių. Todėl žmonėms patrauklūs šūkiai prieš korupciją ir korumpuotus pareigūnus, net jeigu juos skelbia M. Saakašvilis.

Vašingtone įsikūrusio autoritetingo analizės centro ekspertui Adrianui Karatnickiui M. Saakašviliui pareikšti kaltinimai – mįslė.

Kad ir kaip būtų, praėjus 4 metams po Maidano, Kijevo centre protestuotojai vėl skanduoja, kad prezidentui turi būti paskelbta apkalta, tik šįkart – P. Porošenkai, o ne V. Janukovičiui. O M. Saakašvilio ir P. Porošenkos dvikova analitikams primena V. Janukovičiaus ir Julijos Tymošenko kautynes.