Armėnija ilgą laiką pasikliovė Rusija, siekdama sustiprinti savo saugumą konflikte su kaimyniniu Azerbaidžanu. Tačiau ilgamečių sąjungininkų santykiai tapo įtempti po 2023 m. Azerbaidžano įvykdyto puolimo Kalnų Karabache. Tą kartą Maskva neįsikišo ir neapgynė Armėnijos.
„Reikalaujame, kad Rusijos kariuomenės bazė būtų iškelta iš Armėnijos teritorijos. Šios bazės buvimas neužtikrina saugumo, bet sukuria vidinę grėsmę“, – sakė vienas iš organizatorių Armanas Babajanianas.
Kai kurie protestuotojai laikė plakatus su šūkiais „Armėnija be Rusijos karių“ ir „Baikite Rusijos vykdomą okupaciją“.
„Rusija turi palikti Armėniją“, – sakė protestuotoja Anahit Tadevosian, teigusi, kad rusai „griauna Ukrainą“.
„Jie mus išdavė, jie turi išvykti“, – pridūrė 74–metė moteris.
Didelės policijos pajėgos prie bazės, kurioje yra apie 3 tūkst. karių, užkirto kelią susidūrimams tarp antirusiškos demonstracijos dalyvių ir kelių dešimčių žmonių, pritariančių tam, kad bazė liktų.
Giumrio bazė „užtikrina Armėnijos nepriklausomybę ir saugumą“, – sakė „Motina Armėnija“ judėjimo narys Manukas Sukiasianas dalyvavęs proteste.
Rusijos 102-oji karinė bazė šiaurės Armėnijos mieste įsikūrė 1995 m.
Pernai Rusija sutiko išvesti dalį karių ir pasienio apsaugos pareigūnų iš Armėnijos, tačiau paliko savo pajėgas Armėnijos pasienyje su Turkija ir Iranu.
Abi šalys yra karinės sąjungininkės Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), kuriai vadovauja Maskva, yra pasirašiusios abipusį gynybos paktą, nors Jerevanas pareiškė, kad dėl įtampos abejose šalyse sustabdė savo įsipareigojimus.
Pernai Armėnija taip pat prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), o tai ją įpareigoja suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis atvyktų į Armėnijos teritoriją. V. Putinui išduotas TBT arešto orderis dėl karo nusikaltimų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)