Keturias savaites Romoje vyks 16-oji eilinė generalinė asamblėja, į kurią susirinks vyskupai ir kiti dalyviai, sieksiantys bendradarbiauti ieškant idėjų ir sprendimų kai kuriais opiausiais XXI amžiaus Bažnyčiai klausimais.
Vienas iš pagrindinių pontifiko tikslų – priartinti Bažnyčią prie tikinčiųjų. Todėl prieš kelerius metus Vyskupų sinodas pakvietė 1,3 mlrd. pasaulio katalikų pasidalyti nuomonėmis įvairiais klausimais, tokiais kaip skyrybos ir Bažnyčios LGBTIQ nariai, moterys diakonės ir kunigų celibatas.
Daugiapakopiame procese, kurio antroji asamblėjos sesija numatyta 2024-ųjų spalį, buvo siekiama vietos vyskupijų visame pasaulyje indėlio. Gautos įžvalgos padėjo parengti 50 puslapių darbinį dokumentą, kuris bus naudojamas per šį mėnesį vyksiančias diskusijas.
„Tai svarbus Bažnyčios apmąstymų forumas, kuriame svarstoma, kaip Bažnyčiai būti ir judėti pirmyn“, – naujienų agentūrai AFP teigė šios asamblėjos specialusis sekretorius italų kunigas Giacomo Costa (Džakomas Košta).
Asamblėjos metu 464 dalyviai, įskaitant 365 balsavimo teisę turinčius narius, kasdien dalyvaus plenarinėse sesijose ir diskutuos penkiomis skirtingomis kalbomis.
Asamblėją daugiausia sudaro vyskupai, tačiau jai priklauso ir kiti dvasininkai.
Tačiau pirmą kartą Bažnyčios istorijoje 54 diskusijos dalyvės bus moterys – vienuolės ir pasaulietės, kurios dalyvaus konsultacijose ir galės balsuoti.
Po susirinkimo 2024-ųjų spalį galutinis dokumentas bus pateiktas popiežiui, kuris galės nuspręsti, ar įtraukti šias išvadas į popiežiškąjį dokumentą.
Esame čia ne tam, kad iš naujo išrastume kitą Bažnyčią. Turime būti atsargūs: dialogas nėra lengvas, mums reikia arbitrų.
Šeštadienį Pranciškus išreiškė viltį, kad Sinodas bus ta „vieta, kur Bažnyčia bus apvalyta nuo apkalbų, ideologijų ir susiskaldymų“.
Svarbus žingsnis
Jautrūs klausimai ir įtraukesnis procesas papiktino kai kuriuos Vatikano atstovus, ypač konservatorius, tokius kaip Vokietijos kardinolas Gerhardas Muelleris (Gerhardas Miuleris) ir JAV kardinolas Raymondas Burke'as (Reimondas Berkas), kurie mano, kad šis procesas sukels sumaištį ir susiskaldymą.
Tačiau vienas informuotas Šventojo Sosto stebėtojas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad pasauliečių ir moterų dalyvavimas padidins Sinodo proceso veiksmingumą.
„Vyskupų gretose egzistuoja bažnytinė kultūra. Su pasauliečiais tai nebeveiks, jų nebetenkins gražūs žodžiai, bus reikalaujama tvarkos, noro keistis, veiksmingumo“, – AFP sakė stebėtojas.
„Šia prasme Pranciškus peržengia ribas, todėl daugelis bijo“, – nurodė jis.
Kitas Vatikano šaltinis AFP pareiškė, kad net jei po Sinodo svarbūs klausimai vis dar liks neišspręsti, bus padaryta didelė pažanga.
„Klausimai, kurie anksčiau buvo laikomi neleistinais, dabar atkreipia Bažnyčios dėmesį. Tai jau yra didžiulis žingsnis jautriais klausimais“, – teigė šaltinis.
„Vienu metu net negalėjome ištarti žodžio homoseksualas. Dabar ant stalo turime klausimų apie homoseksualumą“, – pridūrė jis.
Būsimose diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama galimybei leisti moterims tarnauti diakonėmis arba vedusiems vyrams tapti kunigais atokiose vietovėse, kur trūksta dvasininkų.
Sinodas taip pat suteiks Vatikano stebėtojams galimybę susipažinti su užkulisine dinamika ir jėgų pusiausvyra Bažnyčioje, kur konservatyvioji jos dalis labai aktyviai priešinasi popiežiaus idėjoms.
„Esame čia ne tam, kad iš naujo išrastume kitą Bažnyčią. Turime būti atsargūs: dialogas nėra lengvas, mums reikia arbitrų“, – AFP sakė prancūzas Christophe'as Pierre'as (Kristofas Pjeras), kurį Pranciškus šeštadienį paskyrė kardinolu.
„Daugelis atvyksta su savo idėjomis, savo darbotvarke (...) bet tai ne parlamentas, mes nesiruošiame balsuoti vieni prieš kitus. Svarbiausia, kad būtume kartu“, – pridūrė kardinolas.
Sinodo instituciją 1965-aisiais įsteigė popiežius Paulius VI.
Naujausi komentarai