Artėjant narystei NATO, Švedija siekia padidinti savo išlaidas gynybai

„Esame atsidūrę rimčiausioje saugumo politikos situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, todėl Švedijai reikia gynybos, kuri padėtų apsaugoti Švedijos teritoriją“, – sakė šios Skandinavijos šalies gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).

Pristatydama gynybos biudžeto projektą 2024 metams, Švedijos centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė pareiškė, kad karinės išlaidos iš viso padidės 27 mlrd. kronų (2,27 mlrd. eurų). Iš šios sumos maždaug 700 mln. kronų (59 mln. eurų) bus išleista būsimai Švedijos narystei NATO.

P. Jonsonas teigė, kad Švedija turi tiek išlaidų, tiek karinių pratybų atžvilgiu tinkamai pasiruošti narystei NATO, tačiau taip pat turi toliau remti Ukrainą.

Praėjusių metų gegužę, reaguodamos į vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir kaimyninė Suomija paprašė apsaugos po NATO saugumo skėčiu.

Tačiau Švedija, kuri kaip ir Suomija ilgą laiką laikėsi karinio neprisijungimo principo, vis dar laukia, kol taps 32-ąja Aljanso nare. Suomija prisijungė anksčiau šiais metais.

Naujų narių prisijungimui turi pritarti visos esamos narės, tačiau Turkija ir Budapeštas iki šiol neratifikavo Stokholmo paraiškos. Ankara argumentavo, kad taip elgiasi dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis asmenų, įtariamų ryšiais su kurdų kovotojų organizacijomis.

Turkija taip pat kritikuoja Švedijoje ir Danijoje pasipylusias demonstracijas, kurių metu buvo deginamas Koranas – šventoji islamo knyga.

Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad Ankara atsisakys savo prieštaravimo Švedijos narystei. Tačiau Turkijos parlamentas, kaip ir Vengrijos, vis dar turi ratifikuoti paraišką.

Turkijos prezidento teigimu, ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.

Tripartinę Švedijos vyriausybę sudaro konservatyvūs nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai. Jie, padedami Švedijos demokratų – kraštutinių dešiniųjų partijos, kuri po daugelio metų atskirties pateko į pagrindinę politinę srovę, turi daugumą Švedijos parlamente.