Dar prieš 40 metų šalis buvo uždara turistams. Dabar vietiniams itin svarbu pasaulį supažindinti su savo kultūra. Vienų griežčiausių taisyklių besilaikantis emyratas Šardža didžiuojasi savo islamo kultūra ir pagrindiniu miesto muziejumi.

„Mūsų kultūroje astrologija užima didelę dalį. Islamo mokslininkai tuo domisi, jiems svarbios žvaigždes tyrinėjančios technologijos, observatorijos. Savo žiniomis arabų mokslininkai keičiasi su Europos mokslininkais“, – pasakojo Šardžos islamo kultūros muziejaus kuratorė Entisar Al Obaidli.

Vilniaus Universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoja Maritana Larbi pasakojo, kad senovėje astrologija remtasi statant mečetes.

„Jeigu, pavyzdžiui, skaitai istorinius šaltinius, jeigu reikia pradėti statyti mečetę, tai būtinai astrologai turi apskaičiuoti žvaigždes, ar jos yra palankios“, – aiškino VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoja M. Larbi.

Nafta senka, jie turi parduoti kažką, tai ir bando tai daryti turizmo sektoriuje.

Tačiau šalies kultūrą geriausiai parodo ne muziejai, o žmonės gatvėse.

Anot M. Larbi, JAE autentiškos kultūros gatvėse galima pamatyti mažiau nei kitose arabų šalyse. Tam įtaką gali daryti išplėtotas turizmas.

„Jeigu į kokį Omaną nuvažiuoti, tai ten jau visai kitaip, o atrodo ir ekonomiškai labai pažangi šalis, ir ta autentiška kultūra labai aiškiai yra matoma visur gatvėse. Nafta senka, jie turi parduoti kažką, tai ir bando tai daryti turizmo sektoriuje“, –  kalbėjo M. Larbi.

Kasmet JAE aplanko per 20 mln. žmonių. Beveik pusė jų lankosi tik Dubajuje. Pernai daugiausiai čia keliavo turistai iš Indijos ir Kinijos.

Nors dauguma turistų čia atvyksta iš Azijos, siekiama pritraukti daugiau keliautojų iš Europos.

„Kaskart čia atvyksta lankytojai iš skirtingų šalių. Tačiau šiemet žymiai išaugo turistų iš Kinijos skaičius, nors laukiame įvairesnių lankytojų“, – sakė Šardžos islamo kultūros muziejaus kuratorė.

Nemaža vietinių arabų kultūros dalis – tradiciniai drabužiai.

Nors jau ne visos Emyratų vietinės moterys laikosi šių tradicijų. Tačiau laikantis tradicijų – dar mažiau moterų vairuoja ar dirba.

„Pačių vietinių mažai pamatysim gatvėse, ir nežinau, ar Dubajuje arabiškai su taksistu susikalbėsim, tikriausiai ne. Tai reikia nuo to pradėti, kad ieškant pačių arabų autentiškos kultūros, reikia į kokį miestelį, kaimelį pavažiuot“, – kalbėjo M. Larbi.

Nors JAE iš pirmo žvilgsnio kultūriškai uždara šalis, patys vietiniai vertina užsienio menininkų darbus. Vienas tokių – lietaus kambarys, šalyje, kurioje beveik nelyja.

„Lietaus kambarys turi sensorius, kurie jaučia žmogaus judesius ir kūno šilumą, tad jeigu žmogus lėtu žingsniu eina lietumi, sensoriai toje vietoje lietų išjungia ir žmogus nesušlampa“, – aiškino Lietaus kambario atstovas Omaras Alobeidli.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ši meninė instaliacija sukurta Londone, o tik vėliau atkeliavo į Šardžos Emyratą.

 „Londone žmonės bijo lietaus, nes ten daug lyja, todėl ši instaliacija, kuri leidžia lietuje išlikti sausam, atsirado būtent Londone. Vėliau pagalvota, kad visai logiška lietaus instaliaciją atvežti į mūsų šalį, kurioje beveik nelyja“, – pasakojo O. Alobeidli.

Lietuvoje arabų kalbos ir kultūros studijos sudomina vis mažiau studentų.

„Nors atrodo, kaip tik šis regionas turėtų būti aktualus, būtent esat šioms aktualijoms, ką dabar turime, turint galvoje konfliktą su Rusija, su Kinija“, – teigė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoja.

Anksčiau universitete mokytis arabų kultūros norėdavo apie dešimt studentų, šiemet jų tik du.