Azerbaidžano oro linijų lėktuvas sudužo Kazachstano vakariniame Aktau mieste gruodžio 25 d., priverstas nukrypti nuo numatyto nusileidimo Rusijos pietuose esančiame Grozno mieste, kur veikė Rusijos oro gynybos sistemos. Kazachstano tyrėjai antradienį pranešė, kad lėktuvą veikiausiai kliudė „išoriniai objektai“. Per katastrofą žuvo 38 žmonės. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas kritikavo Maskvą dėl bandymo „nutylėti“ savo vaidmenį šiame incidente, reikalavo oficialaus atsiprašymo.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos atstovas Aykhanas Hajizada ketvirtadienį sakė, kad vasario 3 d. Rusijai buvo nusiųsta diplomatinė nota dėl „Rusijos namų“ veiklos nutraukimo. Jis sakė, kad kultūros centras „nebuvo įregistruotas kaip juridinis asmuo ir organizacija šiurkščiai pažeidė Azerbaidžano įstatymus“.

Centre buvo mokoma rusų kalbos ir istorijos, buvo plačiai manoma, kad jis palaiko ryšius su Rusijos žvalgyba.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova žurnalistams sakė, jog tikisi, kad ši problema bus „išspręsta teigiamai“ ir kad Rusija yra pasirengusi įregistruoti centrą, kaip reikalauja Azerbaidžano įstatymai.

Trečiadienį Azerbaidžano naujienų agentūra APA, kuriai dažnai nutekinama slapta vyriausybės informacija, pranešė, kad dėl lėktuvo numušimo Baku rengiasi pateikti Maskvai ieškinį tarptautiniame teisme.

Vakarų ekspertų teigimu, lėktuvas greičiausiai buvo apšaudytas iš Rusijos. Rusija pripažino, kad tą dieną, kai lėktuvas sudužo, jos oro gynyba veikė, atremdama Ukrainos dronų puolimą, tačiau atsakomybės dėl avarijos neprisiėmė.