Skopjė sveikino šį „istorinį sprendimą“, leidusį užbaigti nuo 1991 metų rusenusį ginčą, žlugdžiusį Makedonijos pastangas prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO.   

Makedonijos vyriausybės vadovas Zoranas Zajevas sakė, kad kaimynės po daug mėnesių trukusių intensyvių diplomatinių pastangų pagaliau pasiekė susitarimą dėl naujo buvusios Jugoslavijos respublikos pavadinimo.

„Susitarimas yra. Po ketvirčio amžiaus turime istorinį sprendinį. Mūsų susitarimas numato, kad visuotinai bus naudojamas Šiaurės Makedonijos Respublikos pavadinimas“, – sakė premjeras žurnalistams sostinėje. 

Graikija ginčijo kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) per televiziją sakė, kad pasiektas susitarimas yra „didi diplomatijos pergalė ir istorinė galimybė draugystei, bendradarbiavimui ir taikai“ regione.   

Makedonija viliasi, kad išsprendusi ginčą dėl pavadinimo ji galės lengviau ir greičiau prisijungti prie ES bei NATO. 

Tačiau susitarimą dar turi patvirtinti Makedonijos parlamentas. Be to, jam referendume turi pritarti šalies rinkėjai. Susitarimą taip pat turi ratifikuoti Graikijos parlamentas.

A. Cipras pabrėžė, kad Makedonijos vyriausybė turi užsitikrinti parlamento pritarimą, nes priešingu atveju „bus atšauktas kvietimas šaliai prisijungti prie NATO, o derybos su ES nepajudės pirmyn“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinke „Twitter“ išreiškė palaikymą pasiektam susitarimui.

„Jūsų dėka neįmanoma tampa įmanoma“, – parašė jis ir pridūrė: „Laikau sukryžiavęs pirštus.“

Nacionalistų kritika

Graikijos pareigūnai anksčiau sakė, kad kaip galimi variantai svarstyti tokie pavadinimai kaip Naujoji Makedonija ir Aukštutinė Makedonija, tačiau po ne vieną mėnesį trukusių derybų visgi buvo pasirinktas pavadinimas Šiaurės Makedonija. 

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas (Nikos Kotzias) po derybų su Makedonijos diplomatijos vadovu Nikola Dimitrovu maratono parengė 20 puslapių susitarimo projektą. 

A. Cipras sakė, kad susitarime bus akcentuota, jog makedonų kalba yra slavų kilmės.

Abiejų šalių vyriausybės iki antradienį pasiekto kompromiso nekart sulaukė kritikos bangos. Savo susirūpinimą antradienį išsakė ir Makedonijos prezidentas Giorgė Ivanovas.

„Reikia platesnio nacionalinio konsensuso, kad būtų rastas sprendimas, kuris nežeistų makedonų tautos ir šalies piliečių orumo“, – sakė prezidentas.

G. Ivanovas palaiko glaudžius ryšius su konservatyvia nacionalistine Makedonijos vidaus revoliucine organizacija-Demokratine partija už Makedonijos nacionalinę vienybę (VMRO-DPMNE), kurią pernai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose įveikė Z. Zajevo Makedonijos socialdemokratų sąjunga.

VMRO-DPMNE lyderis Christijanas Mickoskis sakė, kad nepritars konstitucijoje įtvirtinto Makedonijos pavadinimo keitimui.

„Vyriausybė sutiko su kapituliacija, nes šis ministras pirmininkas neturi kompetencijos vadovauti deryboms ir sutiko su visais Graikijos prašymais“, – sakė jis.

Šįmet Makedonijos sostinėje keliskart vyko protestai prieš susitarimą. Protestų būta ir Atėnuose bei antrajame pagal dydį Graikijos mieste Salonikuose.

Graikijos premjero oponentas iš konservatorių stovyklos Kirijakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) taip pat pasmerkė pasiektą kompromisą, pavadinęs jį „prastu susitarimu“.

„Makedonų kalbos ir tautybės pripažinimas yra nepriimtinas nacionalinis atsitraukimas“, – kalbėjo jis.  

„Jokių šansų“

Graikijos gynybos ministras Panas Kamenas (Panos Kammenos) iš nacionalistinės Nepriklausomųjų graikų partijos (ANEL), kuri yra mažesnioji partnerė A. Cipro koalicinėje vyriausybėje, anksčiau atmetė kalbas apie susitarimą su Skopje, pažymėjęs, kad Z. Zajevas neturi „jokių šansų“ užsitikrinti pritarimą tokiam dokumentui.

Skopjė viliasi, kad birželio pabaigoje vyksiančiame ES viršūnių susitikime bus paskelbta jos narystės derybų pradžios data, o liepos viduryje rengiamame NATO viršūnių susitikime ji sulauks kvietimo prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. 

„Šis istorinis susitarimas yra daugelį metų vykdytos kantrios diplomatijos ir šių abiejų lyderių pasiryžimo išspręsti per ilgai visam regionui poveikį dariusį ginčą rezultatas“, – savo pareiškime pažymėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. 

„Jo dėka Skopjė pajudės pirmyn savo kelyje į NATO. Jis padės įtvirtinti taiką ir stabilumą visame Vakarų Balkanų regione“, – sakė jis.

ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) savo ruožtu pažymėjo, kad Skopjės ir Atėnų susitarimas „padės transformuoti visą pietryčių Europos regioną“.

Atėnai daugelį metų atsisakė pripažinti konstitucijoje įtvirtintą savo kaimynės pavadinimą „Makedonijos Respublika“, būgštaudami, kad tai galėtų paskatinti teritorines pretenzijas. 

Graikija šią mažytę valstybę, neturinčią priėjimo prie jūros, iki šiol pripažino jos laikinu pavadinimu – kaip Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (angl. The Former Yugoslav Republic of Macedonia, FYROM). Būtent šiuo pavadinimu Makedonija 1993 metais buvo priimta ir į Jungtines Tautas.