Atmesti Maršalo Salų ieškiniai dėl branduolinio ginklavimosi

  • Teksto dydis:

„Salos tiesiog išgaravo“

Kovą vykusiame bylos nagrinėjime Madžūro teisininkai vaizdingai papasakojo apie šiurpius vaizdus, atsivėrusius po 67 branduolinių bandymų Bikinio ir Enivetoko atoluose.

„Mano šalyje išgarinta keletas salų, o kitos, turimais paskaičiavimais, bus negyvenamos dar tūkstančius metų“, – sakė teisme Tony deBrumas (Tonis deBrumas), buvęs Maršalo Salų užsienio reikalų ministras.

Ypač daug žalos padarė sprogdinimai per operaciją „Tvirtovė“ (Operation Castle) 1954 metų kovą ir balandį, kai radioaktyviosios iškritos smarkiai užteršė salas.

„Visas dangus pasidarė kraujo raudonumo“, – pasakojo T. deBrumas, kuris būdamas devynerių metų tapo didžiausios kada nors JAV sukurtos branduolinės bombos „Castle Bravo“ sprogimo liudininku.

Tačiau proceso kritikai tvirtina, kad ši byla TTT nesusijusi su tikrąja salos gyventojų kova prieš Vašingtoną, kuris atliko branduolinius bandymus jų kieme.

Jie sako, kad ši byla neturi nieko bendra su aukų reikalavimais padidinti kompensacijas, užtikrinti geresnę sveikatos apsaugą ir išvalyti salas, kad jose vėl būtų galima gyventi.

Tačiau ekspertų nuomone, Maršalo Salos tikisi, kad trys bylos TTT atkreips dėmesį į derybas dėl branduolinio nusiginklavimo, – jos buvo įstrigusios pastaruosius du dešimtmečius.

Net jeigu tai neturės tiesioginio poveikio, Maršalo Salų gyventojai „galbūt pajus, kad kuo labiau visuomenė yra priversta suvokti branduolinių ginklų problemas, tuo geriau“, sakė Leideno universiteto tarptautinės viešosios teisės profesorius Jensas Iversonas.

„Jie gali tikėtis, kad pasaulis taps saugesne vieta“, – sakė J. Iversonas naujienų agentūrai AFP.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių