Gyventojai nepatenkinti
Praėjusį savaitgalį daugybė – nuo 20 iki 50 tūkst. – žmonių išėjo į Maljorkos gatves, kad pareikštų protestą prieš masinį turizmą. Savo nuotaiką jie įvaizdino plakatais, kritikuojančiais pigių skrydžių bendroves, pataikavimą atvykstantiems poilsiautojams ir išreiškiančiais nekilnojamojo turto rinkos problemas.
„Jūsų prabanga, mūsų vargas“, „Jūsų rojus, mūsų košmaras“, „Nenorime pirmauti pagal augančias būsto kainas“, „Maljorka neparduodama!“, „Susirinkite savo girtuoklius, grąžinkite mums namus“ – skelbė plakatai, kuriais nešini demonstrantai traukė per istorinį Palmos centrą.
Demonstraciją inicijavo grupė „Mažiau turizmo, daugiau gyvenimo“, kurią, jos atstovų teigimu, palaiko 100 asociacijų ir organizacijų.
Pasak vietos spaudos, protestuotojai sulaukė netikėto palaikymo iš kitos barikadų pusės – poilsiautojų, matyt, aklai susižavėjusių pilietinio nepaklusnumo forma, bet nesigilinusių į jo priežastis.
Protestai – nevienadienės akcijos. Jomis vietos gyventojai pasitiko naująjį turizmo sezoną. Birželį nuo masinio turizmo pavargę maljorkiečiai buvo okupavę populiarų paplūdimį, lankytojų vadinamą Instagramo įlanka.
„Masinis turizmas sunkina vietos gyventojų, kurie negali sau leisti gyventi savo saloje, padėtį, nes turistų butai kelia kainas (būsto rinkoje), – žurnalistams skundėsi protestą rengusios organizacijos atstovas Pere’as Joanas Femenia. – Norime apriboti masinį turizmą ir uždrausti nerezidentams pirkti namus, kurie naudojami tik kelis mėnesius per metus arba kuriais spekuliuojama.“
Priklausomybė nuo turizmo
Balearų salose gyvena beveik 1,2 mln. vietinių gyventojų. Pernai jose apsilankė 18 mln. poilsiautojų – šiemet šis skaičius veikiausiai bus dar didesnis. Dauguma svečių – europiečiai: britai, prancūzai, vokiečiai.
Pasibaigus pandemijai, šalies turizmo sektorius fiksuoja vieną rekordą po kito.
Per pandemiją paralyžiuota turizmo rinka atsigavo, apribojimų išgąsdinti žmonės suskubo grįžti prie senų įpročių keliauti – tarsi bijotų, kad jų jaukų pasaulį vėl gali paliesti nenumatytų kataklizmų metafora tapusios juodosios gulbės sparnai, o gal norėdami atsigriebti už buvusius suvaržymus ir įsikrauti energijos sunkiai kasdienybei.
Naujausiais duomenimis, Ispanija pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė rekordinį nakvynių viešbučiuose skaičių. Statistikos tarnybos INE duomenimis, nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. nakvynių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 7,5 proc., iki 160,6 mln. Vidutinė kambario kaina šiemet birželį buvo maždaug 8 proc. didesnė nei tą patį praėjusių metų mėnesį. Viešbučių pajamos už vieną kambarį birželį buvo kiek daugiau nei 122 eurai.
Pasibaigus pandemijai, šalies turizmo sektorius fiksuoja vieną rekordą po kito. Naują rekordinį nakvynių skaičių ir vėl daugiausia lėmė viešbučių svečiai iš užsienio – jų skaičius padidėjo 11,2 proc. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užsienio lankytojų skaičius padidėjo 13,6 proc. ir pasiekė naują rekordą – daugiau nei 33,2 mln.
Planuojama, kad šiemet Ispanija iš turizmo sektoriaus gaus 170 mlrd. eurų pajamų, iš kurių liūto dalį, beveik 100 mlrd. eurų, paliks užsienio svečiai, nors auga ir vietinių turistų gretos. Manoma, kad 2024 m. pabaigoje bus pasiektas naujas rekordas – Ispaniją bus aplankę 90 mln. turistų.
„Turespaña“ duomenimis, Madride nuo birželio iki rugsėjo pabaigos turėtų apsilankyti 41 mln. užsienio turistų. Tai 13 proc. daugiau nei pernai ir beveik tiek pat, kiek Ispanijos gyventojų. Nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, 2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Ispanijoje gyveno beveik 48,7 mln. gyventojų.
Viešbučių savininkai praneša apie vasaros sezono įkarštyje fiksuotą rekordinį išankstinių užsakymų skaičių, darbo rinkoje buvo sudaryta daugiau kaip 600 tūkst. darbo sutarčių, daugiausia paslaugų sektoriuje.
Maitinimo ir viešbučių sektoriaus darbdaviams nelengva rasti darbuotojų ne tik dėl jų didelės paklausos. Žiniasklaida rašo apie nepatrauklius atlyginimus. Pvz., Andalūzijoje aptarnaujantis personalas per mėnesį už 40 valandų darbo savaitę uždirba vos 1 400 eurų. Tačiau dažnai nesilaikoma darbo valandų, o tai prieštarauja darbo teisei; kartais sezono metu per darbo savaitę negaunama nė vienos laisvos dienos.
Šalutiniai padariniai
Maljorkai turizmas gyvybiškai svarbus. Šis sektorius sukuria 45 proc. salos bendrojo vidaus produkto, į biudžetą įplaukia apie 20 mlrd. eurų.
Turizmo atstovai įspėja, kad negalima pjauti šakos, ant kurios daugelis sėdi, tačiau protestuotojai tikina: naudą gauna mažuma, o dauguma maljorkiečių dirba už mažą atlygį, kurio ima stigti mokesčiams už vis labiau brangstantį būstą. Be to, salos gyventojams nervus gadina transporto spūstys, triukšmas ir šiukšlės.
Pasipiktinimo svečių pertekliumi nebeslepia ir kiti Ispanijos turizmo centrai. Metų pradžioje protesto banga kilo Kanarų salose, kuriose mėgstama atostogauti žiemą. Vėliau sukilo Maljorka, o neseniai – ir saulėtoji Andalūzijos pakrantė, Malaga, Granada, Barselona.
Nieko nebestebina ant pastatų sienų užpurkšti užrašai „Tourist go home“. Neseniai Barselonoje protestavę keli tūkstančiai demonstrantų ragino apriboti turizmo srautus, o savo reikalavimus sustiprino apipurkšdami svečius iš vandens pistoletų.
Atostogų rojaus gyventojai jaučiasi nepageidaujami savo namuose. Barselonoje, Maljorkoje auga nuomos kainos – savininkai nutraukia ilgalaikės nuomos sutartis, nes per Booking.com ar Airbnb platformas nuomodami būstą poilsiautojams gali uždirbti gerokai daugiau.
Iš patrauklių miestų vietų iškeliavus vietos gyventojams, nyksta ir vietinės parduotuvės, barai, ne sezono metu galintys išsilaikyti vietos gyventojų dėka. Tradicines užeigas ir parduotuves keičia prekybos tinklų filialai ar universalaus stiliaus kavinės – sykiu dingsta ir ispaniška viešojo gyvenimo kultūra, patrauklumas, dėl kurio į šalies kurortus ir atvyksta užsieniečiai.
Prieštaringi vertinimai
Barselonos valdžia nori padidinti mokestį kruiziniams turistams ir nebeatnaujinti 2028 m. pasibaigsiančių trumpalaikės būsto nuomos licencijų, tačiau visų problemų tai neišspręstų. Žiniasklaidos teigimu, mieste yra daugiau kaip 20 tūkst. nelegaliai nuomojamų butų. Barselonoje, taip pat ir visoje Ispanijoje, trūksta inspektorių, kurie tikrintų, ar poilsiautojams siūlomas būstas nuomojamas teisėtai. Be to, savininkai gali naudotis laikinos nuomos (daugiau nei 30 dienų) spraga.
Balearų sąlų prezidentė Marga Prohens kalba apie socialinį ir politinį susitarimą, kuriuo būtų siekiama, kad gyvenimas salose taptų tvaresnis. „Turizmo pramonė sukūrė šimtus tūkstančių darbo vietų ir sukėlė gerovę, tačiau ji taip pat turi būti socialiai atsakinga, o žmonės turi jaustis patogiai. Poilsiautojai yra laukiami Balearų salose, taip bus ir toliau“, – tikina M. Prohens.
Regioninė vyriausybė žada spręsti salų gyventojų problemas – esą jau po kelių mėnesių bus imtasi drąsių priemonių.
Palmoje su žurnalistais susitikęs vicepremjeras Antoni Costa sakė suprantąs visuomenės susirūpinimą ir kalbėjo apie ribas, kurios sustabdytų netvarų augimą.
Po protesto viešbučių savininkų asociacija FEHM taip pat išreiškė supratimą dėl demonstrantų reikalavimų. Organizacijos viceprezidentė María José Aguiló teigė, kad pagrindinis dėmesys skiriamas kokybei, o ne kiekybei. Tačiau ji kritikavo agresyvų atskirų demonstrantų, apipurškusių turistus vandeniu, elgesį. Ji taip pat pasmerkė grafičius ant viešbučių ir kitų turizmo objektų.
Politikų pjautynių tema
Vietos žiniasklaidoje gausu pasipiktinusių visuomenininkų priekaištų politikams. Esą aštuonerius metus valdžioje buvę socialistai nepadarė nieko, ko šiandien, būdami opozicijoje, reikalauja iš valdančiųjų.
Gyventojų kritikos sulaukia politikų pataikavimas turistams didinant pėsčiųjų zonas. Nors valdžia sako tokiais sprendimais mažinanti užterštumą, tai kelia papildomų logistikos problemų nuolatiniams gyventojams ir verslui.
Skirtingo politinio spektro stovyklų atstovai nesutaria dėl to, ar verta nustatyti nuomos mokesčio ribą, priskirti salas „įtemptos būsto situacijos teritorijai“, kad būtų galima imtis kitų būsto politikos priemonių. Socialistai primena, kad būdami valdžioje priėmė apribojimų į Palmą plaukiantiems kruiziniams laivams ir reikalauja didinti mokesčius turistams.
„Mūsų yra per daug, – vietos žiniasklaidai sako Maljorkoje gyvenantis žinomas nardytojas, tvarumo Viduržemio jūros regione propaguotojas Bradas Robertsonas. – Ne tik turistų, bet ir čia gyvenančių žmonių.“ Kelionių organizatoriai nėra pagrindinė Balearų problema – problemų šaltinis yra pigių skrydžių bendrovės, automobilių nuomos, Airbnb rinkos ir nelegalios nuomos augimas.
Dėl įtampos nepagrįstai bandoma kaltinti užsieniečius. Tačiau didžiausi Maljorkos viešbučių tinklai priklauso ispanams, trečiąjį pagal dydį šalyje oro uostą valdo Ispanijos valstybinė bendrovė AENA, kuri, vietos gyventojų nelaimei, savo infrastruktūrą gerina tik paisydama turistų interesų. Daugybė žemyninės dalies ispanų savo būstuose pasirodo tik kelias savaites per metus, tačiau deficito būsto rinkoje tai nemažina.
Aktyvistai siūlo įvesti apribojimų statybų vystytojams. Esą, kad gautų statybos leidimą, jie turėtų rinkai pateikti mažesnės kainos būstų. Be to, turėtų būti renovuojami apleisti viešbučiai, pastatyti namai buvusiuose karinės paskirties sklypuose.
Pavojingos ambicijos
Vietos gyventojų protestų fone stiprėja šalies centrinės valdžios lūkesčiai. Ispanijos vizionieriai tikisi, kad iki 2040 m. šalis taps daugiausia turistų sulaukiančia valstybe pasaulyje – aplenks Prancūziją, Kiniją ir JAV. Turizmo sektoriaus dalis jau artimiausiais metais sudarys 17 proc. BVP.
Ši perspektyva diktuoja šiandienos politikų sprendimus. Liepos pradžioje konservatyvi Andalūzijos regiono vyriausybė atsisakė nustatyti apribojimų per Airbnb, Booking.com ir kitas platformas nuomojamam būstui. 70 proc. tokiu būdu nuomojamų atostogų namų ir butų yra Andalūzijoje, Katalonijoje, Valensijoje ir Kanarų salose – jau nekalbant apie šešėlinę nuomos rinką.
Tačiau nekeičiant sąlygų, kartu su pajamomis augs ir šalutinės problemos: toliau augs ilgalaikės nuomos kainos, būsto poreikis, žmonių antplūdį pajus ir energetikos, vandentiekio, buitinių atliekų valdymo infrastruktūra, daugėjant spūsčių ir eikvojant daugiau išteklių, augs ir aplinkos tarša.
Naujausi komentarai