Vladimiras Putinas pastarosiomis savaitėmis ne kartą grasino Vakarų pasauliui branduolinio ginklo panaudojimu. Kiek šie grasinimai rimti, komentavo rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Bet kokiu atveju, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) aiškiai įspėja, kad branduolinio ginklo panaudojimas atneštų rimtų problemų Kremliui.
„JAV privačiuose pokalbiuose tikrai pasako Rusijos atstovams, kokia galima reakcija. Viešai žinome tik tiek, kad ši Kremliui būtų katastrofiška“, – sakė L. Kojala.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Atsakomieji veiksmai iš JAV pusės nebūtinai apimtų branduolinio ginklo panaudojimą, galbūt šalis naudotų konvencinius ginklus.
„Bet kokiu atveju tai tikrai ne dar vienas sankcijų paketas ar diplomatų išsiuntimas“, – įspėjo L. Kojala.
Tačiau ko tiksliai imtųsi JAV ar NATO, išlieka miglota. Garantuota tik tai, kad vyksta intensyvus darbas ir pasiruošimas tokiam atvejui.
Tai atvertų pandoros skrynią?
„Strategai tikrai sėdi ir svarsto visus scenarijus. Branduolinis ginklas juk turi daugybę panaudojimo būdų. Gal Rusijos pajėgos jį nukreiptų į miestą, gal ten, kur nebūtų aukų“, – svarstė L. Kojala.
Lieka ir kiti klausimai, pavyzdžiui, kokio lygio ginklu gąsdinama: strateginio, bandomojo ar taktinio panaudojimo.
„Tai atvertų tikrą pandoros skrynią. Branduolinis ginklas naudotas tik Antrajame pasauliniame kare, tad šių dienų pasaulio reakcija į tokį reiškinį neprognozuojama“, – dalijosi įžvalgomis L. Kojala.
Vienas iš galimų scenarijų skamba neįtikimai. NATO ir JAV pajėgos sunaikintų visą Rusijos karinę ginkluotę Ukrainoje ir nuskandintų Rusijos karinį laivyną Juodojoje jūroje.
Tai labiau anekdotinė medžiaga, kurios rimtumo negalime įvertinti
„Taip, tai vienas galimų scenarijų, taikytis į tikslius karinius objektus. Tokiu atveju siekiama parodyti, kad Rusijos pajėgos jautrios ir pažeidžiamos. Bet tai tik vienas iš scenarijų“, – pasakojo L. Kojala.
Iki šiol manyta, kad branduolinis ginklas geriausiai veikia kaip atgrasymo priemonė. Panaudojusi ginklą puolimui, Rusija įsuktų įvykių spiralę prieš valstybes, kurios taip pat turi branduolinį ginklą.
„Tai ne tik JAV, branduolinį ginklą turi ir Prancūzija, Jungtinė Karalystė, kitos NATO šalys“, – vardijo L. Kojala.
Rusijoje apie branduolinio ginklo panaudojimą kalbama tikrai daug, tačiau V. Putinui siekiant jį panaudoti, reikia bent jau Kremliaus paramos.
223-ioji karo Ukrainoje diena
223-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
223-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
223-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
223-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
223-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
223-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Oficialiai teigiama, kad branduolinis ginklas panaudotinas tik atvejais, kurie apibrėžti Rusijos karinėje doktrinoje. Vienas tokių atvejų – egzistencinė grėsmė Rusijai kaip valstybei.
„Aišku sunku suprasti, kaip interpretuojama grėsmė valstybei. Ko gero, tai sietina su V. Putino asmenybe. Kol kas žadama branduolinio ginklo nenaudoti“, – pasakojo L. Kojala.
Pašnekovas pabrėžė, kad Rusijos pažadais tikėti neverta.
„Kremlius sakė, jog tikrai nebus karinės invazijos į Ukrainą. Tad jų raminimai tarptautinės bendruomenės neveikia, neaišku, ar veikia pačios Rusijos piliečius“, – priminė L. Kojala.
Ukraina kreipėsi dėl pagreitintos narystės NATO. Deja, nuotaikos dėl to kiek pesimistiškos.
„Nėra jokio greitesnio kelio nei sulaukti visų 30-ies valstybių narių pritarimo. Tai politinis sprendimas, kurį turi priimti visos NATO šalys. Net dėl Švedijos ir Suomijos pritarimą pasiekti nebuvo lengva“, – dėstė L. Kojala.
Ukrainos padėtį apsunkina tai, kad šiuo metu šalis kariauja. Kontroliuojama šalies teritorija kinta. Tiesa, kinta į gerą pusę, mat ukrainiečių pajėgos atsiima vis daugiau teritorijos.
„Tikėtis, kad karo metu NATO durys atsivers kariaujančiai valstybei, neverta. Aljansas nenori tiesiogiai veltis į šį karą, o Ukrainos priėmimas būtent tai ir reikštų“, – aiškino L. Kojala.
Greičiausias kelias Ukrainai prisijungti prie NATO išlieka atsiimti prarastas teritorijas, laimėti karą.
Rusų vyrams karas tapo realybe
Vakarai žinojo, kad Rusija ketina aneksuoti Ukrainos teritorijas, Kremlius to net nesistengė slėpti.
„Tai suskaldė viltis tų, kurie tikėjo, kad su Rusija galima derėtis. Ir V. Zelenskis sakė, jog su V. Putinu negalima derėtis. Kita vertus, toks numanytas Kremliaus žingsnis Vakarų pozicijos nepakeitė“, – darė išvadas L. Kojala.
Panašu, kad dabar Vakarų pozicija liks nekintanti požiūrio klausimu, nesvarbu, ko besiims Rusija. Ginkluotė toliau tiekiama Ukrainai, nebandoma trauktis iš karo, paliekant ukrainiečių Kremliui.
„Ironiška tai, kad Rusija siekia aneksuoti teritoriją, kurios pilnai net nekontroliuoja. Tuo tarpu Krymo atveju užgrobta visa teritorija, įsigalėjo okupacinės pajėgos“, – komentavo įvykius L. Kojala.
Tiesa, kai kurie vadovai siekia išvengti branduolinio susidūrimo tikimybės.
„Girdime balsų, kurie sako nespausti V. Putino. Tačiau esminių politinių pokyčių nematome ir tai pozityvi žinia“, – pastebėjo L. Kojala.
Kita problema, su kuria susiduria Kremlius, tai sunkumai dėl mobilizacijos, mat seniau Rusija nekariavo.
„Didžiajai Rusijos gyventojų daliai karas matytas per televizorių ekranus, pergalių rinkinys. Juk Rusija niekada nepralaimėdavo ir tik persigrupuodavo“, – ironizavo L. Kojala.
Ironiška tai, kad Rusija siekia aneksuoti teritoriją, kurios pilnai net nekontroliuoja
Dabar situacija tapo visiškai kitokia. Šimtams tūkstančių rusų karas tapo realybe, kuri reiškia, kad šeimų vyrams gali tekti eiti kariauti.
„Visa tai tarsi sugriauna socialinį kontraktą, kuris iš esmės toks: Kremlius su politika ir valstybės resursais daro ką nori, bet nesikiša į asmeninį piliečių gyvenimą. Dabar piliečiai tiesiogiai priversti dalyvauti politikoje“, – darė išvadas L. Kojala.
Rusijoje po mobilizacijos vyko protestai, bet neaišku, kiek jie veiksmingi.
„Tai labiau anekdotinė medžiaga, kurios rimtumo negalime įvertinti. Kol kas nepanašu, kad tie protestai turėtų reikšmingą pokytį“, – sakė L. Kojala.
