Įkandin A.Navalno

Filmas apie A.Lukašenkos turtus – Lenkijoje gyvenančių opozicinės žiniasklaidos platformos "Nexta" žurnalistų kūrinys. Kovo 8-ąją "YouTube" pasirodžiusio projekto stilistika primena garsųjį Aleksejaus Navalno filmą apie slaptąjį Rusijos prezidento dvarą Gelendžike su auksiniais tualeto šepečiais ir vandens diskotekomis.

Peržiūrų skaičiumi "Nexta" kūrinys vargu ar pasieks pastarojo populiarumą, tačiau baltarusiams jis tapo analogiška informacine bomba. Nors sąmoningiausi baltarusiai, A.Lukašenkos veiklą aktyviai sekantys nuo pirmosios jo kadencijos, sako "Auksiniame dugne" neišvydę kažko labai naujo, tikrai gausu ir tokių, kuriems šis kūrinys atvėrė akis.

Filmo autoriai sako, kad iš pradžių norėjo atlikti nedidelę Baltarusijos valdovo turto reviziją, tačiau netrukus su jais susisiekė žmonės, kurie buvo glaudžiai susiję su diktatoriaus korupcijos schemomis. "Jie pateikė tiek daug informacijos, kad mes turėjome kelis kartus visiškai perrašyti scenarijų", – paaiškino tyrimo autoriai.

Jie pateikė tiek daug informacijos, kad mes turėjome kelis kartus visiškai perrašyti scenarijų.

Paneigė skurdžiaus įvaizdį

"Nexta" vyr.redaktorius Stepanas Putilo teigia turįs visus filme dėstomus faktus įrodančius dokumentus, informaciją patvirtino skirtingi šaltiniai, tad yra tikri dėl jos autentiškumo. Norėdami apsaugoti savo šaltinius, daugumos dokumentų ir pašnekovų "Nexta" žurnalistai neatskleidžia. Tarp anonimiškai kalbančių asmenų – buvę prezidento administracijos, apsaugos darbuotojai, rezidencijas statę inžinieriai.

Keli pašnekovai kalba atvirai, o ir faktai, juos jungiančios loginės grandinės, nekelia abejonių dėl pasakojamos tikrovės. Atskirai apie su A.Lukašenka susijusius gyvenamuosius kompleksus, įvairius kitus prabangaus gyvenimo liudijimus, yra skelbusios ir kitos Baltarusijos ar užsienio žiniasklaidos priemonės.

Bene pagrindinis "Nexta" filme demonstruojamas dokumentas, galintis atstoti kitos pusės argumentus, – vieši A.Lukašenkos pasisakymai apie neva nesukauptą turtą ir oficialiai prieinama jo turto deklaracija, pateikta prieš pernai vykusius prezidento rinkimus. Tuometis prezidentas deklaravo gavęs 117 068 rublius pajamų – atlyginimą. Grafoje "nekilnojamasis turtas (gyvenamieji pastatai, žemės sklypai, butai, garažai ir kiti pastatai, statiniai)" – tuščia. A.Lukašenka skelbė neturįs jokio kito turto akcijų ar įstatinių juridinių asmenų fondų akcijų pavidalu. "Aš neturiu nieko, išskyrus Baltarusiją", – viename iš filmo autorių taikliai parinktų viešų pasisakymų apie save sako A.Lukašenka.

O "Nexta" skaičiuoja, kad politikas naudojasi aštuoniolika nekilnojamojo turto objektų, kuriems prižiūrėti kas mėnesį išleidžiama dešimtys milijonų dolerių, gausybe prabangių transporto priemonių ir yra apsuptas prabangos daiktų.

"Niekieno" rūmai

Dalį nekilnojamojo turto objektų A.Lukašenka paveldėjo iš sovietinių pirmtakų: oficialią rezidenciją ir prezidentinį kotedžą Minske, poilsio bazę prie Vitebsko, rezidenciją Belovežo girioje, kurioje buvo pasirašytas nuosprendis SSRS. "Nexta" žvilgtelėjo ir į kuklumu nepasižymintį respublikos prezidento valdybai priklausančiame medicinos centre Ždanovičiuose esantį šalies vadovo darbo kabinetą su miegamuoju.

Vienas ištaigingiausių kompleksų, kuriuose šeimininkauja A.Lukašenka, – Nepriklausomybės rūmai Minske. Nors 2013-aisiais jų atidarymo metu A.Lukašenka sakė, kad jų statybai nebuvo panaudotas nė vienas rublis iš biudžeto ir bet kuris norintis gali juose apsilankyti, "Nexta" šaltiniai byloja ką kita.

Filme kalbinamo Baltarusijos opozicijos politiko Anatolijaus Liabedzkos turimi dokumentai rodo, kad šių rūmų užsakovas – Minsko vykdomasis komitetas, o vien tik statybai (be vidaus apdailos ir įrenginių) skirtas ketvirtis milijono JAV dolerių iš respublikinio ir Minsko biudžetų. A.Lukašenka yra sakęs, kad rūmai bus atviri žmonėms, nes tai nėra prezidento rezidencija, tačiau realybė visai kita.

Tie, kuriems nusišypso laimė patekti į išrinktųjų ekskursijas, po marmuro, aukso, prabangių sietynų gausa pribloškiantį pastatą vedžiojami griežtai nustatytu maršrutu ir mato tik nedidelę iš daugiau kaip 50 tūkst. kv. m ploto užimančių Nepriklausomybės rūmų dalį. Dešimtys atskirų patalpų – prezidento darbo kabinetas, poilsio kambarys ir miegamasis, sūnui Koliai skirtos patalpos, pirtis, sauna, baseinas, žiemos sodas, vyno rūsys, daugybė patalpų su kilimais bei kitu prabangiems priėmimams būtinu inventoriumi – visa tai paprasti baltarusiai galėjo išvysti nebent "Nexta" filme.

Komplekso prieigose – sraigtasparnių aikštelė. Būtent joje per pernykščius vasaros protestus A.Lukašenka nusileido sraigtasparniu su ginklu rankose. Kaip anekdotas nuskamba faktas, kad dėl netinkamų vandentiekio inžinerinių sprendimų rūmuose kyla banalių komunalinių problemų.

Visi pastatai, A.Lukašenkai skirtos rezidencijos, buvusio prezidentūros aparato darbuotojo teigimu, yra išdėstyti palei vadinamąją valstybinio ryšio liniją, kurios dalis nutiesta dar sovietmečiu: nuo prezidento administracijos pastato iki Minsko marių.

Silpnybė – vandens malonumai

"Bet kuri gyvenamoji vieta yra pastatų kompleksas. Centre visada yra numeris vienas – medinis namas šalia vėliavos stiebo. Kai ateina "draugas", vėliava iškeliama", – filme kalba buvęs A.Lukašenkos administracijos darbuotojas. Dar viena A.Lukašenkos silpnybė – baseinai ir pirtys. Pastarosios esą įrengtos visose užmiesčio rezidencijose, paprastai prie natūralaus vandens telkinio, kuris saugumo sumetimais specialiai atitveriamas povandenine betono siena.

Neoficialiomis žiniomis, Baltarusijoje draudžiama prie privačių vilų ar kotedžų įrengti sraigtasparnių aikšteles, tačiau visuose oficialiai prezidentui nepriklausančiuose kompleksuose jų esama, kartais ir ne vienos.

Sena vieša paslaptis, kad A.Lukašenkos užmiesčio rezidencija "Ozernyj" prie Minsko – 88 ha ploto, joje yra parkas, ežeras, miškas. XVIII a. grafams Tiškevičiams priklausiusiose žemėse vėliau stovėjo sovietų maršalo Semiono Timošenkos trijų aukštų vila, kurios kiekvieno aukšto plotas – 500 kv. m. Rekonstruojant kompleksą jame atsirado ir dengta ledo arena.

Ant vadinamųjų Minsko marių kranto esanti oficiali rezidencija "Zaslavl" – beveik 40 ha plote stovinčios kelios vilos, teniso kortai, sodas, baseinas.

Savo gimtajame kaime A.Lukašenka turi rezidenciją "Aliaksandrija-2". Komplekse – keli vienaukščiai pastatai, svečių namai, dviejų aukštų kotedžas ir sporto aikštelė.

Kaimo žmogumi save mėgstantis vadinti A.Lukašenka mėgsta laukinę gamtą. Jėgas jis gali atgauti ant Pripetės kranto esančiame komplekse.

Kaip teigia buvęs prezidentūros darbuotojas, viešai platinami kadrai, kuriuose A.Lukašenka demonstruoja jėgą skaldydamas malkas ar nerdamas į eketę, nufilmuoti gyvenamųjų namų komplekse "Vostok", pastatytame senos pionierių stovyklos teritorijoje netoli rezidencijos "Zaslavl". Čia – pastogė ne tik jam pačiam, bet ir dar du namai vyresniems sūnums: abiem vienodi, vandens parkas su 25 m baseinu ir klasikinėmis pramogomis – pirtimi, sukūrine vonia, šalčio sauna ir pan., dar yra pastatai su kino sale, priėmimams skirta erdve ir kt.

Nors oficialiais keliais neįmanoma nieko sužinoti apie "Vostok" gyventojus, "Nexta" pašnekovai nepalieka priežasčių abejoti, juolab kad šio komplekso statybomis, įrengimu rūpinosi ilgametis A.Lukašenkos padėjėjas Nikolajus Korbutas.

Nuo ZIS iki "Maybach"

Kaip teigiama "Nexta" filme, A.Lukašenkai priklauso įspūdinga automobilių kolekcija, kurios bendra vertė – 4 mln. eurų. Į šią sumą, anot žurnalistų, neįeina automobilių aptarnavimo išlaidos.

Išlipantis iš išskirtinio "Maybach 62", galinčio kainuoti nuo 367 tūkst. iki 0,5 mln. eurų, A.Lukašenka pirmą kartą pastebėtas 2012 m. Tada jis pareiškė, kad automobilį gavo dovanų, tačiau neįvardijo, iš ko. Anot "Nexta" žurnalistų, jau vien šis faktas turėtų inspiruoti tyrimą: kokių paslaugų iš prezidento mainais už tokią dovaną galėjęs tikėtis mįslingasis draugas? "Turiu pakankamai gerų draugų, kuriems 10 tūkst. ar 20 tūkst. dolerių – ne pinigai", – jau kitame kontekste, kalbėdamas apie eilinę naują ne už valstybės pinigus pastatytą rezidenciją, yra pasakęs A.Lukašenka.

Į inauguraciją 2011-aisiais A.Lukašenka vyko "Mercedes Pullman W221" – S klasės, penktos kartos "Mercedes" automobiliu, kainuojančiu kelis šimtus tūkstančių eurų. Jis nespjauna ir į "paprastesnius", "Audi A8 II", "Audi A8 III" ir "premium" klasės "Mercedes" automobilius, kainuojančius po keliasdešimt tūkstančių eurų. Tačiau kelionė jais neprilygs pasivažinėjimu "Rolls-Royce Phantom Coupe" – šis mažiausiai 170 tūkst. eurų kainuojantis plieninis žirgas A.Lukašenkos automobilių parke pastebėtas 2016 m. Kitais metais jis džiaugėsi "Tesla" automobiliu, tuomet kainavusiu 100 tūkst. eurų. "Padovanojo Muskas", – tautai aiškino diktatorius, matyt, nesitikėdamas, kad kas nors gali tiesiai paklausti paties "Tesla" gaminančio koncerno savininko Elono Musko ir išgirsti neigiamą atsakymą.

Pirmaisiais prezidentavimo metais diktatorius važinėjo patobulintos komplektacijos "Mercedes 600" (W140), anuomet kainavusiu 80 tūkst. eurų, bei išskirtiniu "Gaz-14 Čaika", dabar vertinamu 30 tūkst. eurų.

Kai A.Lukašenkos aparate dirbo "Nexta" filme kalbantis asmuo, diktatorius jau turėjo apie dešimt brangių automobilių, tačiau paprastai buvo naudojami trys ar keturi palydos automobiliai, likusieji stovėdavo garaže. "Kas metus ar dvejus automobiliai buvo keičiami į naujus modelius, buvo montuojamos, šarvuotos durys ir neperšaunamas stiklas", – sakė "Nexta" šaltinis.

Mažiau naudojami retro automobiliai, tarp kurių – milijonais dolerių vertinamas senutėlis "Rolls-Royce", "GAZ-69", šarvuotas "ZIS 115", "Gaz M-20 Pobeda" su numeriu "001 AGL" (pagal Aliaksandras Grigorjevičius Lukašenka), idealios būklės "Moskvič-2140".

Iš paukščio skrydžio

Tuo metu, kai Vakarų Europos valstybių lyderiai valstybiniams vizitams stengiasi naudoti niekuo neišsiskiriančius orlaivius, dažnai neretai net ne pačius naujausius, A.Lukašenka, kurio tarnybinių kelionių maršrutai seniai apsiriboja artimiausiu užsieniu, naudojasi net ne vienu ištaigingu lėktuvu. 2012 m. prezidentui pirktas tarpkontinentinis "Boeing 767-32K (ER)" – A.Lukašenkos žodžiais, kainavęs apie 100 mln. dolerių ("Nexta" šaltinių teigimu, dar bent už kelis ar keliolika milijonų dolerių buvo atnaujintas jo interjeras). 100 mln. dolerių kainavo ir jau anksčiau turėtas "Boeing 737-8EV".

"Canadair CRJ-200" – dar vienas verslo klasės lėktuvas, kuriuo, tiesa, skraido daugiausia kiti valdžios atstovai arba prezidento sūnūs. Šio lainerio skrydis iš Minsko į Turkiją užfiksuotas ir įsiliepsnojus rugpjūčio protestams.

"Kad galėtų iš viršaus mėgautis savo rezidencijomis, jis naudojasi ir elitiniu sraigtasparniu "AgustaWestland AW139", – sako "Nexta" žurnalistė. Tuo pačiu itališku 12 mln. dolerių kainuojančiu, oficialiai priklausančiu kompanijai "Belavia", sraigtasparniu automatu ginkluotas A.Lukašenka kartu su sūnumi atskrido į Minską per protestus. "Kai "Belsat" pabandė išsinuomoti sraigtasparnį, mums buvo pasakyta, kad kompanija neturi sraigtasparnio, tik lėktuvus", – sakė filme kalbinamas "Belsat" žurnalistas Igoris Kulejus.

"Nexta" žurnalistai neabejoja, kad pernai Baltarusijoje pastebėtu apie 60 mln. dolerių kainuojančiu verslo klasės reaktyviniu lėktuvu "Gulfstream G550" taip pat naudojasi A.Lukašenka: orlaivis nudažytas Baltarusijos valstybinės vėliavos spalvomis. Jis – kaip ir visi kiti prezidento flotilės lėktuvai, pažymėtas tuo pačiu numeriu EW 001. Tokį pat skiriamąjį numerį turėjo ir senasis "Tu-154" bei du rusų gamybos sraigtasparniai. Ledo ritulio marškinėliai, kuriuos dėvi A.Lukašenka sportuodamas, taip pat pažymėti 01.

Brangūs niekučiai

Kas dar suteikia džiaugsmo siauro akiračio turtingiems žmonėms, nepripažįstantiems investicijų, į pvz., meno kūrinius? Savaime suprantama: prabangūs laikrodžiai, rašikliai ir dizainerių apranga. Dar prieš gerą dešimtmetį ant A.Lukašenkos juosmens buvo pastebėtas apie 800 dolerių kainuojantis diržas, riešą puošė 20 tūkst. eurų kainuojantis "Patek Philippe Calatrava 5120j", kurio korpusas iš 18 karatų geltonojo aukso, o apyrankė – iš aligatoriaus odos. Dabar jo arsenale – šveicariškas "Vacheron Constantin" už 15–20 tūkst. dolerių.

Į drabužių spintą filmo autoriai taip pat žvilgtelėjo, tačiau labai nesigilino, apsiribojo iškalbingiausiais disonansais tarp kuriamo įvaizdžio ir realybės. Pvz., pernai per viešą medelių sodinimo akciją jis dėvėjo 300 eurų kainuojantį medžiotojų megztinį. Slidininko kostiumas, kurį dėvėjo per 2019 m. vykusį draugišką susitikimą su V.Putinu, – 4 000 eurų. Šios kainos niekaip nesutampa su politiko mėgstamais viešais pasiaiškinimais, esą jis kaimo žmogus, nemėgstantis brangių drabužių, todėl dėvintis senus. "Batus, kainuojančius daugiau kaip 2 000 eurų pagal užsakymą nemokamai pagamino austrai, esą reklaminiais tikslais", – teigia "Nexta".

Vargu, ar gėrėdamasis, kaip tautai artimo žmogaus įvaizdį kuriantis A.Lukašenka kasa bulves, Baltarusijos kaimo gyventojas pagalvoja, kad nusiplovęs žemėtas rankas politikas mėgaujasi išskirtinės prabangos kanceliarinėmis prekėmis, ypač – Italijos kompanijos "Montegrappa" rašikliais. Pagal specialų užsakymą gaminami plunksnakočiai puošiami aukso raižiniais ar išpiešiami dailės klasikos kūrinių motyvais, tad kainuoja po 2–4 tūkst. eurų. Jų ant diktatoriaus darbo stalo pastebėta bent keletas.

Kai "išeina pas liaudį" ir viešai važinėjasi dviračiais, jis taip pat pirmenybę teikia ne baltarusiškiems, bet po kelis tūkstančius kainuojantiems užsieniniams. Vieną iš penkių prezidentinių dviračių A.Lukašenkos atstovai atvirai įvardija kaip Rusijos verslininko Igorio Makarovo dovaną.

Jauniausias sūnus Nikolajus groja 18 tūkst. dolerių kainuojančiu rojaliu "Yamaha".

Nupirktas palankumas

Filmo autoriai negaili pikantiškų detalių ir apie kviečiamas koncertuoti muzikos žvaigždes, kurių honorarai siekia dešimtis tūkstančių dolerių, diktatoriaus trauką gražioms moterims, kurių gausu protokolo tarnyboje, tačiau gerokai svarbiau kitos pavardės – įvardijami A.Lukašenkai artimi verslininkai, kurių veiklą, nesuderinamą ne tik su demokratinės valstybės samprata, bet ir atvirai nusikalstamą, "Nexta" kūrėjai žada demaskuoti naujuose filmuose.

"Nexta" teigia, kad mainais už rezidenciją Šeršunuose A.Lukašenka skyrė Rusijos pilietybę turinčiam Michailui Gucerijevui solidžią sumą – 1,5 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Baltarusija pasiskolino iš Kinijos. Šios lėšos skirtos jam priklausančio kalnakasybos kombinato statybai. 2007 m. iš Rusijos pabėgusiam oligarchui šiandien Baltarusijoje priklauso statybos bendrovė "U-Stroy", viešbutis "Renaissance Minsk", verslo aviacijos angaras Minsko oro uoste ir įmonė "Slavkalij".

Panašiai kaip rūmų Gelendžike atveju, kai, A.Navalnui paviešinus apie jų šeimininkus, suskubo pasiskelbti vienas artimiausių Vladimiro Putino bičiulių Arkadijus Rotenbergas, A.Lukašenkos rezidencijos savininku save vadina M.Gucerijevas. O apie šio komplekso sąsajas su prezidentu byloja net ir "Nexta" turimas komplekso planas, kuriame minimas prezidento apsaugos tarnybos nurodymas, kur įrengti apsaugininkų kambarį. Panašiai kaip ir virš Gelendžiko, virš šios rezidencijos yra neskraidymo zona.

M.Gucerijevas – ne vienintelis verslininkas, anot "Nexta" filmo autorių, sulaukiantis A.Lukašenkos malonės. Tarp oligarchų yra bendrovės "Tabak-Invest" bei prekybos ir pramogų centrų "Korona" savininkas Pavelas Topuzidis, laisvalaikiu vadovaujantis vienai rinkimų apylinkei Minske, bei dar vienas "tabako magnatas", užsiimantis dar ir naftos produktų prekyba, aktyvus maisto pramonės, viešbučių ir finansų sektoriuje, Aleksejus Aleksinas.

Anot "Nexta" šaltinių, P.Topuzidžio kompanija statė ledo areną rezidencijoje "Oziornyj" – net ir pats verslininkas bei jo atstovai nuolat dalyvaudavo susitikimuose su statytojais. Su A.Aleksinu susijusi kompanija "Belneftegaz" finansavo "Aleksandrija-2" – tai užfiksuota net valstybiniame registre.

Ašarą apie prabėgusią vaikystę A.Lukašenka gali nubraukti mamos muziejuje – gimtąjį miniatiūrinį namelį į svetimų akių vertą medinuką perstatė kompanija "Tabak Invest".

"Nexta" kalbinamas prezidento aparato darbuotojas neigia, kad šie verslininkai yra A.Lukašenkos finansuotojai: veikiama pagal kitokią schemą. Ilgametis Baltarusijos vadovas leisdavo jiems įsitvirtinti tam tikroje verslo srityje, o mainais už šį palaiminimą jam buvo atsidėkojama minėtais objektais.

A.Lukašenka visą šalies biudžetą pavertė savo pinigine, kurią jis valdo tik galbūt kartu su savo vidiniu ratu.

Sukėlė ažiotažą

"Nexta" filmas sulaukė nevienareikšmės reakcijos net ir iš A.Lukašenkos opozicijos ar apžvalgininkų. Jo kūrėjai kritikuojami dėl pernelyg drąsiai peržengiamos linijos, Vakarų žiniasklaidos tradicijoje skiriančios faktą nuo komentaro. Tačiau akivaizdu, kad autoriai sąmoningai pasirinko tokią stilistiką, norėdami sužadinti žiūrovų, ypač – jaunimo, gimusio A.Lukašenkos eroje, emocijas, neapkraunant jų sunkiasvoriais argumentais.

Vos pasirodęs filmas per keletą valandų buvo peržiūrėtas kelis šimtus tūkstančių kartų, per parą šis skaičius pasiekė milijoną, o vakar priartėjo prie 4 mln.

Vienas filmo kūrėjų šaltinių – jame atvirai kalbėjęs A.Liabedzka "Nexta" kūrinį lygina su biblioteka, kur sutelkta daug informacijos.

"A.Lukašenka visą šalies biudžetą pavertė savo pinigine, kurią jis valdo tik galbūt kartu su savo vidiniu ratu, – sakė politikas "Laisvės radijui". – Dabar įjunkite skaičiuotuvą ir apsvarstykite, kiek tai kainuoja Baltarusijai ir 9,5 mln. jos piliečių. Tai – pagrindinis dalykas, visa kita – tik fragmentai." Jo teigimu, šiandien svarbiausia net ne A.Lukašenkos recidencijų skaičius, bet kaip išeikvotus pinigus grąžinti mokesčių mokėtojams, rinkėjams.

Smūgis reitingui

Apžvalgininkas Aleksandras Klaskovskis "Nexta" projektą sulygino su napalmo ataka. Jo žodžiais, filmo kūrėjai tam tikra prasme atspindi oficialią Baltarusijos propagandą, protestuotojus ir saugumo sumetimais pasitraukusiuosius iš šalies viešai lyginančią su teroristais ir žudikais.

Šio filmo autorių tiltai į A.Lukašenkos Baltarusiją yra sudeginti: Varšuvoje gyvenančiam S.Putilai, kurio įkurti kanalai "Telegram" platformoje "Nexta" ir "Nexta Live" suvaidino ypač didelį vaidmenį per vasaros ir vėlesnius protestus, gimtinėje iškelta baudžiamoji byla. Tad dengtis politiniu korektiškumu, regis, net nėra prasmės.

"Nexta" filmas nesąs be trūkumų, tačiau jis atlieka pagrindinę funkciją – formuoja visuomenės nuomonę. "Tai dar viena vinis, prikalanti jo reitingą prie grindjuostės. Ir šiaip jis neaukštas, tačiau po tokio demaskavimo A.Lukašenka neturi šansų laimėti laisvų, sąžiningų rinkimų prieš bet kurį oponentą, net jei šis būtų toli nuo politikos esantis asmuo. Pakaks pasakyti, kad jis – alternatyva A.Lukašenkai", – mano A.Liabedzka.

Tikslinė filmo auditorija – ne vien Baltarusijos piliečiai, bet ir Vakarų politikai, kuriuos opozicija atkakliai bando įtikinti imtis griežtesnių priemonių prieš ES kaimynystėje siautėjantį diktatorių.

Kaip teigia filmo autoriai, nuo 2014 m. įvairios Vakarų struktūros (Europos investicijų bankas, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas ir kt.) Baltarusijos valdžiai yra skyrę 4 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis patenkino asmeninius A.Lukašenkos poreikius. Dalis pinigų, pvz., buvo skirti įvairiems ekologiniams projektams, "Nexta" šaltinių teigimu, skirta nacionaliniuose parkuose esančioms rezidencijoms. Europiniai pinigai, už kuriuos reikėjo tvarkyti užterštą Vakarų Dvinos upę, kuri tekėdama per Latviją vadinama Dauguva, panaudoti upės krantinei tvarkyti ir fontanams, Pergalės aikštei Vitebske statyti, – t.y. ženklams, padedantiems kurti gerai administruojamos, klestinčios šalies įvaizdį, užliūliuojantį šalies gyventojų pilietiškumą.