Kinijos ekonomikos lėtėjimas gąsdina geležies rūdos kasybos pramonės atstovus iš Australijos. Dešimtmetį žaliajame žemyne klestėjusi pramonės šaka patiria daug sunkumų, o tūkstančiams australų kyla grėsmė prarasti darbą.

Eros pabaiga?

Iš Australijos į Kiniją geležies rūda laivais keliavo kone dešimtmetį. Kasybos pramonė išgyveno aukso amžių – paklausa buvo didelė, o kaina už parduodamą rūdą leido išmaitinti šeimas tūkstančiams australų, dirbančių kasyklose.

Bet Kinijos ekonomika ėmė strigti. Tai ne tik atsiliepė pasaulinėms naftos kainoms, kurios gerokai nusmuko. Nuo 2013 m. geležies rūdos kaina pasaulinėje rinkoje sumažėjo net 70 proc. – taigi gerokai daugiau nei juodojo aukso.

Kiekvienas kasybos pramonės šakos darbuotojas puikiai žino, ką reiškia, kai kaina taip drastiškai nusmunka. Kasdien kasyklas valdantys verslininkai patiria milijoninių nuostolių. Vadinasi, geriausiu atveju, gali tekti atsisakyti kai kurių darbuotojų paslaugų. Blogiausiu – kai kurios, o gal net ir daugelis kasyklų gali užverti vartus.

Tuomet darbo neteks ne keli ir net ne šimtai, o tūkstančiai australų, kuriems tai – vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Sumenko paklausa

Kinijos ekonomikos sąstingis lėmė, jog geležies rūdos importas į šią šalį labai sumenko, o geležies rūda – pagrindinis komponentas gaminant plieną. Jeigu sustoja statybos, plieno reikia vis mažiau. Iki šiol Kinija šios rūdos importavo daugiausia iš visų pasaulio šalių. Didžiausioje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje kilo vienas už kitą įspūdingesni dangoraižiai, tiltai, geležinkeliai ir net ištisi miestai. Tačiau kinams teko apriboti apetitą.

Kadangi paklausa sumenko, o pasiūla išliko nepakitusi, rūdos kainos staigiai šovė žemyn.

Tai lėmė, kad trijų didžiausių Australijos rūdos kasybos įmonių – "Rio Tinto", BHP "Billiton" ir "Fortescue Metals" – akcijų vertė taip pat nusmuko žemyn. Smarkiai sumažėjo gaunamos už rūdos pardavimą pajamos, tad bendrovėms nebeliko nieko kito, kaip problemas spręsti darbuotojų sąskaita.

Pirmiausia, teko sutrumpinti darbuotojų darbo laiką. "Fortescue Metals" nutarė, kad visą darbą atliks su mažiau darbuotojų nei anksčiau.

Pasak šios bendrovės vadovų, tai leis įmonei išsilaikyti ant vandens, nors niekas nežino, kas bus toliau. "Tai, kas šiuo metu vyksta, visai kitoks reikalas, nei buvo anksčiau. Verslo aplinka radikaliai pasikeitė, – tvirtino įmonės vyriausioji vadybininkė Maryanne Kelly. – Akivaizdu, kad turime galvoti kitaip ir turime sugalvoti, kaip elgtis, kad išgyventume šį sunkmetį."

Moteris, stebėdama, kaip į laivą, kuris netrukus plauks į Kiniją, uoste kraunama geležies rūda pridūrė: "Nėra abejonių – rūdos kainos kritimas padarė didžiulę žalą tiek Australijai, tiek mūsų regionui, kur daugelis žmonių finansiškai priklauso nuo rūdos kasybos pramonės. Vis dėlto, nors patiriame nemažai nuostolių, turime savo darbuotojams įrodyti, kad verslas tebesisuka ir jie neliks be nieko."

Skeptiškos nuotaikos

Nepaisant visko, nemažai geležies rūdos versle besisukančių australų mano, jog situacija tik blogėja, o ateitis – labai miglota.

Niūrias nuotaikas patvirtina ir vakarinėje Australijos dalyje stūksantys miestai, kurie, regis, pamažu ima merdėti. Štai Karatos miestas, įsikūręs ties nuostabia Indijos vandenyno pakrante, ką tik klestėjo.

Tiesa, tai buvo prieš kelerius metus, kai geležies rūdos pardavimas buvo pasiekęs aukštumas.

Miestas net vadintas Australijos ekonominio augimo pažiba – jis sparčiai plėtėsi, nes čia atvyko gyventi daug žmonių iš visos šalies, norinčių praturtėti iš kasybos verslo.Visa tai priminė  žymiosios aukso karštligės laikus Kalifornijoje.

Tačiau geras gyvenimas greitai baigėsi. Dabar nemažai miesto gyventojų priversti registruotis vietinėje darbo biržoje.

"Daugelis žmonių tikėjosi, kad užsidirbs nemažai pinigų čia, taigi, galės atiduoti dideles paskolas bankams, įsigyti nekilnojamojo turto ir t.t. Deja, situacija radikaliai pakeitė", – pasakojo vietos gyventojas Peteris Lynchas.

Pasak statistikos, iki krizės geležies rūdos verslas Australijoje kasmet sugeneruodavo apie 74,8 mlrd. JAV dolerių įplaukų. Iš viso šiame ekonomikos sektoriuje darbuojasi apie 30 tūkst. šalies gyventojų.

Vien šiais metais, pasak prognozių, dėl kainų kritimo kasybos pramonė gali patirti apie 20 mlrd. dolerių nuostolių.

Socialinės problemos

P.Lynchas geležies rūdos versle sukosi 27 savo gyvenimo metus. Tačiau buvo atleistas. Dabar jis negali susirasti naujo darbo. Toks pat likimas ištiko ir kitus kasėjus. "Staiga kažkas ėmė ir užgesino visus prožektorius. Tai – lyg smūgis peiliu tiesiai į paširdžius", – guodėsi vyras.

"Daug šeimų skiriasi, nemažai darbininkų, kurie buvo atleisti ir net tie, kurie tebedirba, turi psichologinių problemų. Niekas nežino, kas toliau bus. Naują darbą susirasti labai sunku. Kas laukia Australijos? Man šis klausimas kyla kasdien", – pridūrė P.Lynchas.

Karatos mieste nebedygsta nauji namai. Statybų bumas baigėsi netrukus po to, kai žmonės ėmė masiškai palikti miestą ir ieškoti naujų gyvenimo vietų.

Ryanas Crawfordas, nekilnojamojo turto agentas, parodė vienus tuščius apartamentus. Jų jis niekaip negali parduoti, nes neranda pirkėjų. Namas ne tik naujas, bet ir labai patogus – jame įrengti keturi miegamieji, du vonios kambariai, o pats pastatas dailiai suręstas iš raudonų plytų. "Prieš kokius dvejus metus pirkėjai būtų pakloję už šį namą apie 1,2 mln. Australijos dolerių. Dabar mes parduodame šį nekilnojamąjį turtą maždaug už 750 tūkst. dolerių", – sakė vadybininkas.

Pasak jo, Karatoje apie 40–50 proc. smuko viso nekilnojamojo turto kainos.

Tuo metu Nanette Williams, vietos gyventojams teikianti finansinio konsultavimo paslaugas, pažymėjo, kad nemažai jos klientų prarado savo namus. Jiems paprasčiausiai teko bankui atiduoti raktus ir išsikraustyti.

"Net jeigu turite mažamečių vaikų, bet turite pasiėmę milijono dolerių vertės paskolą ir negalite jos grąžinti net po trijų mėnesių atidėjimo, bankas jūsų turtą priverstas atimti. Pridėkite dar tai, kad nėra darbo. Tai yra siaubinga situacija ir su ja susidūrė nemažai žmonių. Ypač tie, kurie dirbo geležies rūdos pramonėje. Ir dirbo ten daug metų", – pasakojo konsultantė.

Deborah Napier, jau 20 metų turinti verslą mieste, sakė, jog seniai nematė tokio rinkos nuosmukio.

"Mūsų pajamos sumažėjo kone perpus. Neliko nieko kito, kaip tik mažinti personalo skaičių. Antra vertus, kuo mažiau žmonių gyvena mieste, tuo mažiau pajamų. Kadangi žmonės nebetiki ateitimi, jie išvažiuoja. Likusieji yra priversti taupyti, vadinasi, mažiau išleidžia. Šitokia padėtis man vėl kelia galvos skausmą", – sakė verslininkė.

"Mermaid" viešbutį Karatoje valdantis Keithas Bondas pažymėjo, jog pakilimo laikais viešbučio bare galėjai pamatyti 400 žmonių. Dabar čia – tik keli vietiniai siurbčioja alų.

"Susidaro įspūdis, kad per vieną savaitę mes čia prarandame  maždaug po tūkstantį žmonių. Žinote, man nebe taip baisu, aš  galima sakyti, jau nugyvenau  savo  amžių, tačiau jaunimui dabar – labai sunku", – filosofiškai užbaigė vyras.

Skaičiai:

74,8 mlrd. JAV dolerių – tiek pajamų kasmet gaudavo Australijos geležies rūdos pramonė.

30 tūkst. – tiek australų dirba geležies rūdos kasybos sektoriuje.

20 mlrd. JAV dolerių – nuostoliai, kuriuos patyrė geležies rūdos bendrovės 2015 m.