Ankstesni rinkimai po nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos paskelbimo nebuvo laikomi visiškai laisvais ar sąžiningais, todėl nesitikima, kad sekmadienio balsavimas atneš reikšmingų pokyčių Didžiajame Medžlise, kur dominuoja prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) partija „Naujasis Azerbaidžanas“.

Pagal konstituciją rinkimai turėjo vykti lapkritį, tačiau I. Aliyevas nurodė juos surengti anksčiau, mat tą mėnesį sostinėje Baku vyks Jungtinių Tautų klimato derybos, vadinamos COP29.

I. Aliyevas, į valdžią atėjęs po dešimtmetį prezidentavusio tėvo Heydaro Aliyevo (Heidaro Alijevo) mirties, jau du dešimtmečius Azerbaidžanui vadovauja geležiniu kumščiu, dorodamasis su kitaminčiais. Visą šį laiką beveik 10 mln. gyventojų turinčioje Kaspijos jūros pakrantėje esančioje šalyje auga turtai, kuriuos lėmė didžiuliai naftos ir gamtinių dujų ištekliai.

„Naujasis Azerbaidžanas“ turi 69 iš 125 vietų parlamente, o dauguma kitų vietų priklauso mažoms vyriausybę remiančioms partijoms arba nepriklausomiems įstatymų leidėjams. Pagrindinė opozicinė partija „Musavat“ sekmadienio rinkimuose kėlė 34 kandidatus, tačiau tik 25 iš jų buvo užregistruoti. Opozicinė partija „Respublikonų alternatyva“ kelia 12 kandidatų.

Rinkimai rengiami praėjus vos metams po to, kai Azerbaidžanas atgavo Kalnų Karabacho regiono, kurį nuo 1994 metų kontroliavo Armėnijos remiamos etninių armėnų pajėgos, kontrolę. Didžioji dalis iš 120 tūkst. regiono gyventojų armėnų pabėgo iš regiono.

Nacionalinė rinkimų komisija teigia, kad stebėtojų misijas vykdys 50 organizacijų. Didžiausias stebėtojų kontingentas iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmadienį turėtų pateikti preliminarų rinkimų vertinimą.