Liaudies išmintis apie mirusįjį pataria atsiliepti tik palankiai. Tad ir šį antradienį atsisveikinti su Maskvos ir Visos Rusijos patriarchu Aleksijumi II susirinkusi minia minėjo tik gerus jo darbus. Sąrašas išties įspūdingas: valdant Aleksijui II buvo įveiktas Ortodoksų bažnyčios skilimas, Rusijoje buvo pastatyta ypač daug cerkvių ir soborų, jis, galima teigti, atkūrė šalyje tikėjimą...

Niekas nesiginčija, kad patriarchas buvo tikras savo šalies patriotas. Už tai Aleksijus II įvertintas dar būdamas gyvas: tapo Rusijos patriarchu, gavo nemažai valstybės apdovanojimų. Tačiau tikruosius dvasininko ir vienuolio nuopelnus žino tik garsiosios KGB tradicijų tesėja – Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST), kuriai, kaip ir jos pirmtakei, jis ištikimai tarnavo ilgus metus.

Kad jo ryšiai su FST ypatingi, galima suprasti vien iš to, jog Aleksijus II palaimindavo visus tuomečio prezidento ir buvusio šios tarnybos karininko Vladimiro Putino sumanymus. Jis net pašventino Maskvoje atstatytą ČK (KGB pirmtakės) steigėjo Felikso Dzeržinskio biustą, atidarė Maskvoje Šventos Marijos cerkvę, skirtą specialiai FST darbuotojams.

Pasak šiuo metu Kanadoje gyvenančio profesoriaus Jurijaus Malcevo, Aleksijaus II ir jo bendražygių pagalba Rusijos Ortodoksų bažnyčia iš persekiojamos institucijos virto integralia valdžios dalimi. Tikriausiai todėl Aleksijus II 1988 m. slapta buvo apdovanotas KGB medaliu.

Skundikas ar karininkas

Gandai apie Aleksijaus II ryšius su KGB sklandė seniai. Vieni jį vadino skundiku, kiti kadriniu karininku, per savo karjerą pasiekusiu įspūdingų aukštumų ir tapusiu šios visagalės komunistų tarnybos generolu. (Galingiausiu Rusijos žmogumi laikomas V.Putinas turėjo tik KGB pulkininko laipsnį.)

Abejoti tokia velionio patriarcho praeitimi galima, tačiau sunku paneigti net oficialiojoje biografijoje išdėstytus faktus. Kai visoje SSRS oficialiai buvo propaguojamas ateizmas, religingi žmonės ir dvasininkai buvo persekiojami, Aleksejus Ridigeris (toks tikrasis Aleksijaus II vardas ir pavardė) sparčiai kilo karjeros laiptais.

A.Ridigeris gimė 1929 m. nepriklausomoje Estijoje, į kurią iš Sankt Peterburgo religingi jo tėvai pabėgo nuo bolševikų. Nuo mažens buvo pratinamas prie ortodoksų apeigų. Talino cerkvėse jaunuolis dirbo per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo.

Beveik visą Rusijos dvasininkiją išnaikinęs Josifas Stalinas per Antrąjį pasaulinį karą represijas pristabdė, o suvokęs religijos svarbą paprastų žmonių gyvenime, nutarė pasinaudoti Ortodoksų bažnyčia stiprindamas kontrolę. Tuo metu okupuotose Baltijos šalyse ir visoje Rusijoje slaptu įsakymu tūkstančiai NKVD (vėliau KGB) karininkų tapo vienuoliais.

To nepakako. Tikrieji dvasininkai taip pat buvo verčiami pranešinėti apie religines įstaigas lankančių žmonių nuotaikas, apie pokalbius už uždarų durų. Ką ir kalbėti apie išpažinties paslapties išsaugojimą. Žmonių pasitikėjimas Bažnyčia smuko.

"Iš patriotinių jausmų"

1949 m. pabaigęs Leningrado seminariją A.Ridigeris grįžo į gimtąją Estiją. Po 8 metų jis jau buvo paskirtas Tartu Uspenskio soboro vadovu. Estijos istorikas Indrekas Jürjo, remdamasis archyviniais dokumentais, teigia, kad maždaug tuo metu A.Ridigerį ir užverbavo KGB.

"Agentas Drozdovas iš patriotinių jausmų sutiko bendradarbiauti ir pranešti apie antisovietinius elementus tarp dvasininkų. Verbuojant buvo atsižvelgta į galimybę paskirti jį Estijos vyskupu", – rašoma viename archyviniame KGB dokumentas. 1961 m. A.Ridigeris tapo Talino ir visos Estijos vyskupu.

"Bendradarbiaudamas su KGB Drozdovas pasirodė kaip tvarkingas, atsakingas ir energingas žmogus. Užduotis vykdo noriai. Agentą Drozdovą rekomenduotume darbui užsienyje", – KGB rekomendaciją 1998 m. perspausdino dienraštis "Novaja gazeta". Tais pačiais 1961 m. naujasis vyskupas buvo paskirtas Maskvos patriarchato Cerkvės santykių su užsieniu skyriaus pavaduotoju ir pradėjo dalyvauti įvairiuose Bažnyčios rengiamuose renginiuose užsienyje.

Olimpą A.Ridigeris pasiekė 1990-aisiais – tapo Maskvos ir Visos Rusijos patriarchu Aleksijumi II.

Tokiai stulbinamai karjerai daug kam neužtenka viso gyvenimo. O nė aukštojo išsilavinimo neturinčiam A.Ridigeriui tam prireikė apie 15 metų.

Laimės FST kandidatas?

Kas bus kitas rusų Ortodoksų bažnyčios vadovas ir kaip pasikeis, jei pasikeis, Bažnyčios politika ateityje, paaiškės po pusantro mėnesio. Bažnyčios soboras (vyskupų taryba) vyks kitų metų sausio 27–29 d.

"Sausio 25 d. Kristaus Išganytojo katedroje po liturgijos prasidės Archijerėjų soboro pirmasis posėdis. Paskui pagal Rusų ortodoksų bažnyčios įstatus vyks Visos bažnyčios soboras", – sakė metropolitas Kirilas, įvardijamas kaip vienas pagrindinių kandidatų į patriarcho postą.

Yra ir kitų pretendentų, tačiau, kaip dienraščiui teigė atskleisti savo pavardės nepanoręs religijų istorikas, laimėtoją nulems FST.

"Ši organizacija nenorės paleisti iš rankų Bažnyčios. Neabejoju, kad laimės hierarchas, susijęs su FST, kitaip tariant, jų kandidatas, – teigė jis. – Rinktis jie tikrai turi iš ko." Tai patvirtino ir profesorius J.Malcevas. Anot jo, daugelis Rusijos dvasininkų bendradarbiavo su KGB. O "buvusiųjų", kaip kadaise pareiškė V.Putinas, nebūna.

Iškalbingai byloja ir faktas, jog praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje prasidėjęs liustracijos procesas užgniaužtas pačių bažnytininkų. Vienintelis apie savo sąsajas su komunistų specialiąja tarnyba viešai paskelbė Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Chrizostomas.

AFP nuotr. Paradoksas: KGB ir dvasininkai aktyviai bendradarbiauti Rusijoje pradėjo valdant J.Stalinui, nors jis labiausiai persekiojo religingus žmones.