Iš kitos pusės, lietuviškame socialinių tinklų segmente, žavimasi kartvelų protestuotojų tvirtybe ir pranašaujamas greitas valdančiųjų žlugimas. Iš esmės, šiuo metu neteisingi yra abu požiūriai. Valdžią vis dar tvirtai laiko „Sakartvelo svajonės“ partija, pradėjusi naudoti brutalią jėgą prieš oponentus. Kita vertus, vis daugiau kartvelų piktina suvokimas, kad valdžia juos apgaudinėjo pažadais tęsti proeuropietišką politikos kursą ir akivaizdi tiesa, kaip vis žiauriau susidorojama su laisvaminčiais. Šiandien viršaus neima nė viena pusė. Kaip portalui kauno.diena.lt sakė kartvelų analitikas Beka Kobachidzė, jo tautiečių greičiausiai laukia labai ilga kova. Pergalė negarantuota nei vienai pusei, tačiau viltis, kad Sakartvelas vėl nenugrims į Rusijos pelkę, gyva. Anot jo, kartvelai be jokios nuostabos ir dėkingumu stebi tai, kaip Baltijos šalys vėl pačios pirmos imasi veiksmų ir mėgina išjudinti kolektyvinius Vakarus. „Jūs žinote, kas yra Rusija. Ačiū, kad esate su mumis“, – sakė kauno.diena.lt pašnekovas.

– Koks dabar valdančiųjų ir opozicijos jėgų santykis? Kuri nors pusė ima viršų?

– Ne visai teisinga lyginti vyriausybės ir opozicijos jėgų pusiausvyrą, lyg tai būtų įprastos aplinkybės. Sakartvele nebėra politikos, politiniai procesai nebevyksta, nebėra partinės politikos struktūros, o politiniai debatai nebeturi jokios reikšmės.

Yra neteisėtai valdžią užgrobusi žmonių grupė, brutaliai susidorojanti su jai besipriešinančiais protestuotojais – visuomene. Valdžia jau kelis kartus užgriuvo protestuotojus visa jėga – daugiau nei 400 žmonių yra už grotų, o dar šimtai – sužaloti.

Policija klauso valdžios įsakymų ir jėgos persvara kol kas yra jų pusėje. Nepaisant to, protestuotojai taip pat nerodo jokių ženklų, kad ketintų pasiduoti. Vyksta išsekimo kova. Laikas nuo laiko protestų mastai gali sumažėti, bet kiekvienas naujas valdžios žingsnis stiprinant autoritarinę valdžią vėl iššauks naujas protestų bangas.

Žmonės protestuoja net visai mažyčiuose miesteliuose, kuriuose apskritai niekada nėra įvykę nė vieno protesto.

– Kitų šalių pavyzdžiai tokioje situacijoje neįkvepia optimizmo. Valdžia paprastai turi daugiau jėgų laimėti sekinančią kovą. Nebent įvyksta kardinalūs pokyčiai, kaip pavyzdžiui, policijos atsisakymas tęsti represijas. Arba protestai tampa tokie galingi, kad žmonėms pavyksta jėga užiminėti valdžios institucijas. Dabartinė Sakartvelo būklė taip pat negali tęstis amžinai. Kokią jūs matote galimą atomazgą?

– Tai ilgas procesas. Prorusiško režimo nenuversi per dieną ir, manau, kad esate dar labai toli nuo bet kokios atomazgos. Žinoma, visada gali nutikti kažkas labai netikėto, bet vertinant dabartinę padėtį, manau, kad netolimoje ateityje matysime tęstinius protestus. Į gatves išeina šimtai tūkstančių žmonių ir jie nenusileis, nes suvokė du svarbiausius dalykus: ši valdžia neša naują rusišką kolonizaciją ir atiminėja žmonių teises ir laisves. Masė žmonių suprato, kad valdžia juos maitino melagingais pažadais. Suprato esminį dalyką: kartvelai mūsų miestų gatvėse kaunasi ne su kažkokia jiems nepatinkančia partija, o su atslenkančia Rusijos okupacija.

Režimas vieną dieną palūš. Dabar jis „skutamas“ sluoksnis po sluoksnio. Kaip galbūt žinote, šeši kartvelų ambasadoriai sudėjo įgaliojimus. Šimtai valstybinių įstaigų darbuotojų pasirašė valdžios veiksmus smerkiančią peticiją. Vis daugiau žurnalistų atsisako skleisti valdžios propagandą. Šitaip, žingsnis po žingsnio, vis daugiau žmonių stos protestuotojų pusėn ir vieną dieną valdžioje liks tik grupelė niekieno nepalaikomų žmonių.

Beka Kobachidzė/Asmeninio arch. nuotr.

– Nieko nesigirdi apie kariuomenę – ilgus metus laikyta patriotiškiausia Sakartvelo institucija. Kokios kariškių nuotaikos? Sutikite, jie yra ta jėga, kuri galėtų nulemti priešpriešos baigtį momentaliai.

– Mūsų kariuomenė jau nebe ta, kurią jūs prisimenate iš karo su Rusija laikų. „Sakartvelo svajonė“ padarė viską, kad nustekentų armiją. Visus, bent menkiausią įtarimą nelojalumu kėlusius, karininkus jie perkėlė į bereikšmes pareigas. Beje, valdžia tai darė labai sumaniai – nevijo tų žmonių iš kariuomenės, nes atsidūrę gatvėje jie būtų pikti ir keltų grėsmę. Ne, valdžia juos apipylė gėrybėmis – davė butus, geras algas ir taip toliau. Kai kuriems kariškiams net nereikia pasirodyti tarnyboje. Jie sėdi namie, nieko neveikia ir gauna didelę algą. Štai tokiu būdu mūsų kariuomenė tapo visiškai neįgalia institucija.

– Teko girdėti, kad Ukrainoje kariaujantys kartvelų savanoriai pareiškė, kad yra pasirengę grįžti ir kautis prieš prorusišką valdžią, bet prezidentė Salomė Zurabišvili kategoriškai atmetė tokią galimybę. Kodėl? Bijo sukelti pilietinį karą?

– Tie pareiškimai skambėjo įtartinai. Tai pasakė ne Kartvelų legionas, ne jo vadai, o pavieniai kariai, kurie neaišku, ką atstovauja. Prezidentė pasielgė visiškai teisingai, nes tai sukeltų pilietinį karą, kuris neišvengiamai baigtųsi nauju Rusijos įsiveržimu. Geriau tęsti kovą dabartinėmis priemonėmis.

Kartvelai visai nenustebo, kad jūs pirmieji atėjote į pagalbą.

– Vakaruose matome protestų vaizdus beveik vien iš Tbilisio. Kokios nuotaikos toliau nuo sostinės?

– Žinoma, Tbilisis yra protestų epicentras, nes daugiau nei milijoną gyventojų turinti sostinė yra net penkis kartus didesnė už antrą pagal dydį miestą Batumį. Ten, beje, taip pat kasdien vyksta didžiuliai protestai. Protestai taip pat vyksta Kutaisyje, Rustavyje ir Zugdidyje. Žmonės protestuoja net visai mažyčiuose miesteliuose, kuriuose apskritai niekada nėra įvykę nė vieno protesto. Tai labai gerai, nes valdžia turi išsklaidyti policijos pajėgas po visą šalį ir negali visa jėga pulti protestuotojų Tbilisyje.

Sakyčiau, kad žmones net ir provincijoje „užtrigerino“ du dalykai – pareiškimas apie stojimo į ES stabdymą ir žiaurumas taikių protestuotojų atžvilgiu. Ir, kaip jau minėjau, atėjo aiškus suvokimas, kad ši valdžia tempia mus į Rusiją.

– Lietuva ir kitos Baltijos šalys nedelsiant ėmėsi diplomatinių veiksmų ir mūsų informacinėje erdvėje net pasigirdo balsų, raginančių „nesikišti į Sakartvelo vidaus reikalus“, o ir mūsų sankcijos neva tėra šnipštas ir nieko nepakeis. Kaip kartvelai vertina mūsų veiksmus ir kokios pagalbos tikisi toliau?

– Jūsų iniciatyva buvo mums labai naudinga, tiesiog absoliučiai būtina. Mes norėtume matyti sankcijas ES lygmeniu, bet kol kas jas blokuoja Vengrija ir Viktoras Orbanas. Lietuva ir kitos Baltijos šalys rodo kitą galimą kelią – skatinti pavienes Vakarų valstybes sekti jūsų pavyzdžiu ir taip pat įvedinėti sankcijas. Suprantama, kad viena Lietuva negali išgelbėti Sakartvelo, tačiau jūsų pagalba mums yra neįkainojama, nes galite vieną po kitos išjudinti beveik visas Europos valstybes ir jei jums tai pavyks, valdžią Tbilisyje užgrobę žmonės jausis dar pažeidžiamesni. Kartvelai visai nenustebo, kad jūs pirmieji atėjote į pagalbą. Turiu omenyje, nenustebo teigiama prasme. Vakaruose jūs geriausiai mus suprantate ir labiausiai padedate. Todėl prašau jūsų toliau daryti tai, ką darote. Kartu su latviais ir estais jūs galite pažadinti vokiečius, prancūzus, italus ir visus kitus. Mums tai be galo svarbu.