Belgijos politinės partijos, taip ir nesudariusios federalinės vyriausybės per aštuonis mėnesius po neeilinių parlamento rinkimų, paslapčiomis rengiasi naujam neeilinio balsavimo ratui, pranešė penktadienį Briuselio laikraštis "Soir".

Septynios partijos, atėjusios į parlamentą po 2010 metų birželio 13 dienos rinkimų, iki šiol negali pasiekti kompromiso dėl kai kurių reformų, sukėlusių politikos krizę ir privertusių atsistatydinti vyriausybę praėjusį pavasarį.

Frankofonų ir flamandų partijų diskusijose daugiausia dėmesio skiriama trims ginčijamiems punktams: dvikalbės Briuselio-Halės-Vilvordės rinkimų apylinkės padalinimo, federalinės sostinės - Briuselio finansavimo, ir įgaliojimų pasidalinimo tarp federalinio centro ir regionų.

Flamandai nori daugiau autonomijos ir mažesnių išlaidų visiems Belgijos gyventojams; frankofonai įžvelgia šiaurinio politinio partnerio planuose žingsnius, vedančius į Belgijos, kaip vientisos valstybės, suskaldymą ir, be to, nenori, kad būtų sumažintas finansavimas iš federalinio biudžeto.

"Dar nespausdinami rinkimų plakatai, bet visos partijos rengiasi rinkimų pakartojimo scenarijui". "Niekas to nenori, bet tai gali įvykti", - pažymi "Soir".

Anot laikraščio, rinkimai gali įvykti gegužę. Tarp galimų datų politiniuose sluoksniuose dažniausiai minima gegužės 22 diena.

Galimų neeilinių rinkimų tema buvo svarstoma Belgijos politiniuose sluoksniuose ir anksčiau, ir dauguma prognozių sueina į tai, kad pagrindinių krizės priežasčių rinkimai nepašalins, bet sustiprins padėtį 2010 metų rinkimų nugalėtojos - nacionalistinės partijos "Naujasis flamandų aljansas" - padėtį; jos lyderis Bartas De Veyferis neslepia separatistinių įsitikinimų.