Šiuo metu svarstomi konkretūs pasiūlymai viešai nežinomi. JAV administracija, regis, bent jau iš pradžių pripažino perspektyvas padaryti pažangą šiose Berlyne rengiamose derybose, nes susiejo delegacijos išsiuntimą į Vokietiją su tokiais lūkesčiais. JAV delegacija atvyko sekmadienį.
Viešas pasirodymas derybose dėl ekonomikos
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio popietę turėtų dalyvauti Vokietijos ir Ukrainos ekonominėse derybose. F. Merzas taip pat pakvietė Europos lyderius pirmadienio vakarą atvykti kanclerio kanceliariją Berlyne aptarti derybų dėl Ukrainos padėtį.
V. Zelenskis ir keletas patarėjų sekmadienį kanceliarijoje susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu, kad surengtų konsultacijas. Tačiau liko neaišku, ar JAV ir Ukrainos atstovų derybos patarėjų lygiu pirmadienį bus tęsiamos ir kokiu formatu.
Rusija šias derybas vertina įtariai. Europiečių ir ukrainiečių indėlis į D. Trumpo taikos planą „vargu, ar bus konstruktyvus“, Rusijos valstybinei televizijai prieš derybas Berlyne sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Derybos Briuselyje
Europos Sąjunga (ES) šią savaitę vyksiančiame svarbiame aukščiausiojo lygio susitikime turi priimti „labai svarbius“ sprendimus dėl Ukrainos finansavimo, tačiau derybos dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo darosi vis sunkesnės, pirmadienį pareiškė bloko diplomatijos vadovė.
„Dar nepasiekėme tikslo ir darosi vis sunkiau, tačiau dedame pastangas ir vis dar turime kelias dienas“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
„Neišeisime iš susitikimo, kol nepasieksime rezultato“, – nurodė ji.
ES užsienio reikalų ministrai ketina įvesti sankcijas dar maždaug 40-čiai laivų, kurie naudojami apeiti jau esamoms sankcijoms Rusijai už karą Ukrainoje, sakė K. Kallas.
Sankcijų įvedimas dar didesniam skaičiui vadinamojo šešėlinio laivyno laivų reiškia „lėšų atėmimą iš Rusijos šiam karui finansuoti“, pirmadienį Briuselyje sakė K. Kallas.
Naujai į sankcijų sąrašą įtrauktiems laivams bus uždrausta įplaukti į Europos uostus ir gauti draudimą. Taip pat planuojamos baudžiamosios priemonės, pavyzdžiui, turto įšaldymas, tiems, kas remia šešėlinio laivyno veiklą.
Be to, blokas ketina pradėti derybas su valstybėmis, po kurių vėliavomis registruoti laivai, siekdamas jų sutikimo leisti ES karinėms jūrų pajėgoms tikrinti tanklaivius.
Šešėlinis laivynas yra Rusijos atsakas į tarptautinį naftos kainų apribojimą, nustatytą Rusijos iškastinio kuro eksportui.
Maskva mėgina nuslėpti savo naftos kilmę įvairiais būdais, pavyzdžiui, išjungdama arba manipuliuodama palydoviniais atsakikliais, taip pat perkraudama naftą iš vieno tanklaivio į kitą atviroje jūroje.
27 ES lyderiai ketvirtadienį rinksis Briuselyje ir bandys parengti planą, kaip ateinančiais metais finansuoti Kyjivo poreikius. Pagrindinė žaidėja Belgija, kurios jurisdikcijoje saugoma didžioji dalis bloke įšaldyto Rusijos centrinio banko turto, kol kas nepritaria planui panaudoti šias lėšas, kad būtų galima suteikti 90 mlrd. eurų „reparacijų paskolą“ Ukrainai.
