Kaip padaryti, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis liktų sveika. Tiek buvusiam, tiek dabartiniam JAV prezidentui ši dilema iškilo sprendžiant priešraketinio gynybos (PRG) skydo dislokavimo Vidurio ir Rytų Europoje klausimą.

Abiem atvejais avelė – JAV saugumo interesai ir įvaizdis pasaulyje, bet vilkas – vis kitas. George'o W.Busho laikais vilko vaidmuo atiteko Rusijai, kuri iš visų jėgų priešinosi PRG elementų statybai Lenkijoje ir Čekijoje. Barackui Obamai dabar tenka galvoti, kaip pasotinti savo sąjungininkę Lenkiją arbą visą Rytų Europą.

Mat vis mažiau abejonių lieka, kad JAV atsisakys plano PRG elementus dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje. B.Obama, kaip ir dauguma demokratų, visada skeptiškai vertino šią idėją. Taip pat neaišku, ar milijardus dolerių kainuosiantis skydas bus veiksmingas. Galiausiai, nuo pat kadencijos pradžios B.Obama vienu iš prioritetų paskelbė santykių su Rusiją "perkrovimą" ir bendradarbiavimą tiek nuginkluojant Iraną ir triuškinant terorizmą, tiek mažinant turimų branduolinių galvučių skaičių. Todėl naujosios JAV administracijos sprendimas sustabdyti PRG įgyvendinimą Vidurio ir Rytų Europoje atrodo labai realus.

Tačiau Lenkiją ir Čekiją palikti prie suskilusios geldos būtų visų pirma negražu – abiejų šalių vyriausybės PRG idėją palaikė nepaisydamos nei pasipriešinimo iš vidaus, nei spaudimo iš užsienio. Taip pat buvo sutarta, kad JAV mainais į čekų ir lenkų sutikimą suteiks didžiulę karinę pagalbą ir saugumo garantijas.

Svarbiausia – vienašališkai pasitraukęs iš susitarimų dėl PRG B.Obama suduotų ypač skaudų smūgį JAV įvaizdžiui vienų ištikimiausių savo sąjungininkų rytų europiečių akyse. Ne kartą dalyta ir išduota Rytų Europa nustos pasitikėti ir Vašingtonu, o tai gali sujaukti ir visą nusistovėjusią saugumo padėtį regione.