Hagoje įsikūrusiam teismui dokumentus pateikė grupė profesinių sąjungų, tvirtinančių, kad atstovauja daugiau kaip milijonui Brazilijos medicinos darbuotojų.

TBT, kuris buvo įsteigtas 2002 metais siekiant teisingumo už sunkiausius pasaulio nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, neprivalo nagrinėti tokių skundų.

Savo pareiškime tos sąjungos kaltino J. Bolsonaro administraciją „nusikalstamai aplaidžiai valdant COVID-19 pandemiją – rizikuojant sveikatos priežiūros specialistų ir Brazilijos visuomenės narių gyvybėmis“.

„Profesinės sąjungos mano, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio ieškinys vyriausybei dėl didelio mirčių ir susirgimų skaičiaus dėl visuomenės sveikatos [sistemos] trūkumų“, – priduriama pareiškime.

Kraštutinių dešiniųjų lyderis J. Bolsonaro nuvertino pandemiją, lygindamas virusą su „lengvu gripu“ ir kritikuodamas karantino priemones, kurias vietos valdžia įvedė siekdama užkirsti kelią virusui.

Liepos 7-ąją COVID-19 buvo nustatyta pačiam prezidentui, bet šeštadienį jis pranešė, kad jo testas jau yra neigiamas. J. Bolsonaro gydėsi antimaliariniu vaistu hidroksichlorokvinu, nors šio preparato veiksmingumas gydant COVID-19 neįrodytas.

Oficialiais duomenimis, Brazilijoje nustatyta beveik 2,42 mln. COVID-19 atvejų, daugiau kaip 87 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė. Šalis pagal patvirtintų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių užima antrą vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų, rodo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto duomenys.  

J. Bolsonaro vyriausybė „turėtų būti laikoma atsakinga už savo beširdišką atsaką į pandemiją“, sakė Marcio Monzane (Marsiju Monzanė) iš organizacijos „UNI Americas“, vadovavusios teisiniams veiksmams.

„Ieškinio pateikimas Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui yra drastiška priemonė, tačiau brazilai susiduria su nepaprastai skaudžia ir pavojinga situacija, kurią sukuria sąmoningi Bolsonaro sprendimai“, – sakė jis.