Briuselis: skirtinga maisto sudėtis – nebūtinai skirtinga kokybė

ES mokslininkai nerado įrodymų, kad bloko rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų produktų maisto produktų kokybė aiškiai skiriasi, pranešė Bendrijos pareigūnai.

Rezultatai skirtingi

Tyrimas buvo surengtas rytinėms bloko šalims skundžiantis, kad jų vartotojai nukenčia dėl dvejopos kokybės maisto produktų. Mokslininkai nustatė, kad trečdalis tirtų produktų buvo to paties prekės ženklo, tačiau skirtingos sudėties. Visgi nebuvo nustatyta "geografinio modelio", be to, produktai nebuvo prastesnės kokybės, nurodė komisarai.

"Rezultatai nevienareikšmiai: nors džiaugiuosi, kad nerasta įrodymų, jog firminių maisto produktų sudėties skirtumai yra susiję su Rytų ir Vakarų skirtimi, nerimą kelia tai, kad kas trečiu patikrintu atveju vienodai arba panašiai pažymėtų produktų sudėtis yra skirtinga", – komisarą Tiborą Navracsicsių citavo naujienų agentūra APF.

Europos Komisija nurodė, kad buvo ištirta 1 380 mėginių, paimtų iš 128 rūšių maisto produktų 19-oje ES šalių. Vis dėlto pripažįstama, kad šis tyrimas "nėra reprezentatyvus", žinant didžiulę šių produktų įvairovę.

Komisija nurodė, kad daugeliu atvejų produktų sudėtis atitiko jų pateikimą – 23 proc. produktų pakuotės priekinė dalis ir sudėtis buvo tokia pati, o dar 27 proc. produktų sudėtis skirtingose ES šalyse skyrėsi, tačiau skyrėsi ir jų pakuotės priekinė dalis. 9 proc. visoje ES vienodai pateiktų produktų pakuotės priekinė dalis buvo tokia pati, bet sudėtis skyrėsi. Dar 22 proc. produktų, kurie pateikiami panašiai, sudėtis skyrėsi – jų pakuotės priekinė dalis buvo panaši, tačiau sudėtis skyrėsi.

"Nuoseklios geografinės schemos, kaip paskirstyti skirtingos sudėties vienodai ar panašiai supakuoti produktai, nenustatyta", – sakoma Komisijos pranešime spaudai. Anot Briuselio atstovų, tirtų produktų sudėties skirtumas nebūtinai reiškia kokybės skirtumą.

Nerasta įrodymų, kad firminių maisto produktų sudėties skirtumai yra susiję su Rytų ir Vakarų skirtimi.

Sudėtis nėra vienoda

Tačiau atskiros valstybės iš savo laboratorijų gavo visiškai kitokius rezultatus. 2017 m. Slovakija, Vengrija ir Čekija paviešino tyrimus, jog šiose šalyse parduodami maisto produktai yra prastesnės kokybės, nei tuo pačiu prekės ženklu parduodami produktai Vakarų Europoje.

Tais pačiais metais Lietuvos institucijų savarankiškai atliktas 33 tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų prekių sudėtis skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje parduodamuose "Milka" sausainiuose buvo 35 proc. šokolado gabaliukų, o Lietuvoje – 32 proc., lazdynų riešutų kreme "Nutella" – atitinkamai 7,5 ir 6,6 proc. nugriebto pieno miltelių, jogurte "Activia" – atitinkamai 9 ir 8,2 proc. braškių. Be to, skyrėsi jų spalva ir skonis.

Grės baudos

Dėl to pernai pavasarį pasiūlytuose ES direktyvų pakeitimuose Europos Komisija pasiūlė nustatyti, kad skirtingose šalyse to paties prekės ženklo, bet skirtingos sudėties produktų pardavimai būtų laikomi nesąžininga prekyba. Komentuodamas šiuos siūlymus Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as-Junckeris pareiškė, kad "lygiųjų sąjungoje negali būti antrarūšių vartotojų".

Už ES rinkoje parduodamas tas pačias, tačiau skirtingos kokybės prekes bus taikomos sankcijos. Tokių produktų pardavimas bus pripažintas nesąžininga komercine veikla, o baudos sieks iki 4 proc. metinės pardavėjo apyvartos kiekvienoje nukentėjusioje šalyje.

Pagal ES direktyvas, bendrovės gali savo nuožiūra keisti skirtingose bloko šalyse platinamų produktų sudedamąsias dalis, su sąlyga, kad šie skirtumai yra aiškiai įvardijami pakuotėse.

Iki šiol gamintojai, skirtingos sudėties produktus pateikdami kaip vienodus, tai pateisino neva skirtingais pirkėjų poreikiais, gamybos aplinkybėmis ar teisės aktais. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, tai daryti bus galima tik aiškiai nurodžius priežastis, pavyzdžiui, jei šalyje priimtas įstatymas dėl cukraus kiekio mažinimo produktuose ar dėl sezoninio produktų trūkumo. Bet kokiu atveju apie skirtumus būtina aiškiai informuoti pirkėjus.

Apie "antrarūšius" vartojus Briuseliui paskelbus šių metų balandį, teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė džiaugėsi, kad teisybę pavyko rasti: "ES oficialiai pripažino, kad jos rinkoje egzistuoja dvigubi prekių kokybės standartai. Vieni pirmųjų pradėjome kelti šį klausimą, kai tyrimų metu nustatėme, kad kai kurie mūsų šalyje parduodami produktai yra prastesnės kokybės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Belgijoje. Už pirkėjų klaidinimą gamintojams numatoma taikyti baudas."



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių