Briuselyje daugėja funkcionierių ir išlaidų

Briuselyje Europos Parlamento prieigas apgulė statybos. Į Europos Sąjungą priėmus 10 naujų narių, funkcionieriai nebetelpa senuosiuose Europos Parlamento rūmuose.

Europos Parlamento naujokai lietuviai Briuselyje išgarsėjo jau pirmą mėnesį. Deja, ne taip, kaip tikėjosi šią struktūrą populiarinti mūsų visuomenėje turinčios institucijos. Eikvodamos daug pinigų, jos atsargiai kaltina žurnalistus, besivaikančius vien skandalų, ir vis labiau abejoja tikimybe, kad mūsų žmonės greitai sužinos, kas yra Europos Parlamentas bei kaip jis veikia kiekvieno mūsų gyvenimą. Iš arti nepamatyta ir nepačiupinėta galinga biurokratinė mašina mums, lietuviams, yra svetima bei nesuvokiama. Kas kita - lietuviški tarpusavio santykiai.

Bendrauja lietuviškai

Pirmasis Briuselyje išgarsėjo klaipėdietis Eugenijus Gentvilas, kuris nepalaikė Onos Juknevičienės kandidatūros į Europos Parlamento vicepirmininkės vietą. Paskui Vytautas Landsbergis kažką negražaus pasakė apie Gintaro Didžioko kompetenciją, o Margarita Starkevičiūtė koridoriuje nepasisveikino su Ona Juknevičiene. Juokaujama, kad šios dvi moterys sutaria tik vienu klausimu – jog Lietuvos komisarė Dalia Grybauskaitė, kuruosianti finansinio programavimo ir biudžeto sritį, nieko neišmano apie ekonomiką. Sklando kalbos, kad M.Starkevičiūtė mūsų komisarę kolegoms pristatė kaip komunistinės ekonomikos atstovę, Lietuvoje nenuveikusią jokių ryškesnių darbų.

Šarūnas Birutis žurnalistams spėjo išpeikti kai kuriuos lietuvius, kad, užuot pasirinkę darbą Aplinkosaugos komitete, dviese įsibrovė į Užsienio reikalų komitetą, kurio sprendimai neturi jokios lemtingos įtakos mūsų šaliai. Pastarieji atkerta, jog lietuvių Europarlamente tėra 13, o komitetų - 17. Negi persiplėši?

Cepelinų neverda

Lietuviai tarpusavyje nedraugauja ir cepelinų vakarėlių Briuselyje nerengia. Vieni teisinasi, kad dar neįsikūrė, kiti mandagiai nesako nieko.

Linkusi kalbėti tiesiai šviesiai M. Starkevičiūtė neslepia, kodėl Briuselyje nesibičiuliauja su lietuviais.

„Savo studentams visada sakau: kur bebūtumėte, visada stenkitės bendrauti ne su savais, o su svetimais. Taip daugiau sužinosite. Antra taisyklė - bendraukite su protingesniais už save. Tą darau ir aš“, - pasakojo M.Starkevičiūtė. Ji mano, kad Lietuvai naudingi sprendimai neformalioje aplinkoje gali būti geriau išgirsti. Gerdama kavą ar vakarieniaudama su kolegomis iš komiteto ar frakcijos, ji uždirba balsus Lietuvai.

Tarp mažiausių

Natūralu, kad apginti savo poziciją lietuviams nebus lengva. Tarp 732 europarlamentarų „nuskęstanti“ 13 lietuvių grupelė yra viena mažiausių delegacijų, atstovaujančių 25 šalims narėms. Dar mažiau nei lietuvių yra tik iš Maltos - 5, Estijos, Kipro ir Liuksemburgo - po 6, Slovėnijos - 7 ir Latvijos – 9. Žymiai solidesnį balsą ir svorį čia turi vokiečiai, kurių Europos parlamente yra daugiausiai – 99. Po 78 atstovus turi Jungtinė Karalystė ir Italija, 77 – Prancūzija, lenkų, kaip ir ispanų, čia yra po 54.

Nėra opozicijos

Visi jie penkerių metų kadencijai išrinkti savose valstybėse. Pirmieji visuotiniai rikimai į Parlamentą įvyko prieš 25 metus. Iki šiol visi europarlamentarai renkami tiesioginiuose rinkimuose, o jų kiekis priklauso nuo atstovaujamos šalies narės gyventojų skaičiaus. Parlamentarai čia dirba susigrupavę į politines frakcijas, kurių yra septynios ir aštuntoji – nepriklausomi parlamentarai. Skirtingai nuo Lietuvos Seimo, Europos Parlamente nėra nei valdančiųjų, nei opozicinių frakcijų. Tačiau, svarstant įstatymus, Parlamento narių nuomonės išsiskiria ir frakcija suskyla kur kas dažniau nei nacionaliniuose parlamentuose. Bet visi svarbiausi sprendimai priimami ne politinėse grupėse, o komitetuose. Būtent komitetai inicijuoja teisės aktų pataisas, dėl jų kaunasi ir stengiasi daryti įtaką.

Turi susitarti

Plenariniai posėdžiai, Europos parlamento senbuvių teigimu, - tik spektaklis. Viskas būna nutarta dar iki jo. Turėdamas teisę priimti arba atmesti visus teisinius aktus, Parlamentas neturi teisės pats jų inicijuoti. Vienintelė turinti teisę inicijuoti naujus teisės aktus yra Europos Komisija, kurią sudaro Europos Sąjungos šalių paskirti atstovai – komisarai. Mūsų šaliai atstovauti, kaip žinia, yra paskirta Dalia Grybauskaitė, kurios kompetencija vertinama puikiai.

Kartu su Europos Parlamentu teisės aktus priima ir Europos Sąjungos Taryba. Ji atstovauja valstybėms narėms, kurių ministrai pagal savo kompetencijos sritis reguliariai dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose. Būtent Europos Parlamentas ir Taryba – dvi įstatymus priimančios institucijos - turi susitarti dėl galutinio teisės akto teksto.

Diskutuoja 7 metus

Paprastai apie 30 proc. teisės aktų būna tvirtinami jau po pirmojo jų skaitymo. 80 proc. likusiųjų patvirtinami po antrojo skaitymo. 20 proc. lieka nepatvirtinta ir po to. Tokiais atvejais sušaukiamas Taikymo komitetas, kuris bando padėti priimti tinkamą sprendimą. Per pastaruosius penkerius į taikymo komitetą buvo kreiptasi dėl 85 teisės aktų, dėl keturių taip ir nepavyko susitarti.

Europos Parlamente ne pirmą kadenciją dirbantys žmonės teigia, jog jei viskas pavyksta iš pirmo karto, tai įstatymai priimami greitai – per dvejus metus. Kartais jiems priimti neužtenka ir visos penkerių metų kadencijos.

Pavyzdžiui, dėl šokolado gamybos direktyvos parlamentarai ir ministrai bendro susitarimo nesurado per septynerius metus.

Susipyko dėl šokolado

Rodos, tokia smulkmena – šokoladas. Dokumentas turėjo nusakyti esminius šokolado gamybos principus. Daugelis Europos sąjungos šalių turi savas šokolado gaminimo tradicijas, ypač belgai. Užvirė arši kova. Atstovai nesutarė, kokių riebalų pagrindu turėtų būti gaminamas šokoladas. Vieni teigė, kad tikras šokoladas turėtų būti pagamintas tik kakavos aliejaus pagrindu, kiti manė, kad galėtų būti naudojami ir kiti riebalai. Šalys kovėsi taip stipriai, kad nepadėjo ir Taikymo komitetas.

Kadangi klausimas nebuvo politinis, o tik principinis, po septynerių metų diskusijų buvo nutarta iš viso atsisakyti naujo dokumento apie šokoladą.

Per pastaruosius penkerius metus į nacionalinę Europos Sąjungos šalių teisę buvo perkelta 400 teisės Europos Parlamente priimtų teisės aktų.

Privalo keliauti

Dažnas Belgijos sostinę Briuselį laiko Europos sąjungos virtuve, kurioje verda svarbiausias politinis ir biurokratinis gyvenimas. Iš tiesų Briuselis tėra viena iš trijų vietų, kuriose dirba Europos Sąjungos institucijos.

Kiekvieną mėnesį europarlamentarai susirenka į savaitę trunkančią plenarinę sesiją Strasbūre. Būtent šis Prancūzijos miestas yra laikomas pagrindine Europos Parlamento būstine. Tuomet visi 732 parlamentarai su daiktais, dokumentais ir padėjėjais keliauja iš Belgijos į Prancūziją. Prieš jiems ten atvykstant, į Strasbūrą iš Briuselio išvaromas automobilių parkas, link Strasbūro patraukia vilkstinės sunkvežimių su metalinėmis dėžėmis, į kurias parlamentarai sudeda svarbius Strasbūre reikalingus dokumentus ir daiktus. Ir visa tai tik dėl savaitės. Likusias tris savaites europarlamentarai dirba Briuselyje. Kartą per savaitę ne tik turi teisę , bet netgi privalo sugrįžti namo, kad nepamirštų, kaip ir kuo gyvena juos išrinkę žmonės. Visų šių kelionių išlaidas apmoka Europos Parlamentas. Nors jo biudžetas per metus siekia milijardą eurų, buvo užsiminta apie tai, kad reikėtų taupyti ir atsisakyti brangiai kainuojančių plenarinių posėdžių Strasbūre. Tačiau tam pasipriešino senosios šalys narės.

Taupyti nesiruošia

Labai taupyti niekas nesiruošia. Šalia įspūdingo dydžio ir architektūros Europos Parlamento būstinės Briuselyje sparčiai vyksta naujos statybos. Šiemet į Europos Sąjungą priimta 10 naujų narių. Parlamente žymiai padaugėjo žmonių. Jiems sutalpinti reikia daugiau vietos.

Nauji parlamentarai gali turėti po du padėjėjus. Dėl jų padidėjo ne vienas padalinys ir ypač vertimų tarnyba. Iki šių metų gegužės oficialūs posėdžiai ir dokumentai buvo verčiami į 11, o dabar jau į 20 oficialių Europos Sąjungos kalbų, tarp kurių yra ir lietuvių.

Kol kas čia nėra pakankamai lietuvių vertėjų, todėl norintieji užsisakyti ekskursiją po Europos Parlamentą gimtąja kalba tai turi suplanuoti prieš keletą mėnesių.

Tokią ekskursiją užsisakyti gali ne mažesnė nei 20 žmonių grupė, kurioje neturi būti jaunesnių nei 14 metų vaikų. Tikėtina, kad kasmet vis daugiau lietuvių aplankys Europos Parlamentą, nes kiekvienas europarlamentaras per metus čia gali atsivežti 90 žmonių iš savo šalies.

Per vienus metus Europos Parlamentą aplanko per 100 tūkstančių lankytojų Briuselyje ir dar tiek pat Strasbūre.