Kaip sako liaudies išmintis – geriausias sprendimas, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Ar tai įmanoma? Regis, viskas priklauso nuo to, kaip susitars Paryžius ir Berlynas.

Mūšis dėl euroobligacijų

Deja, trečiadienį Briuselyje buvo karšta, o ir kiek neįprasta. Nors prieš kiekvieną viršūnių susitikimą vykdavo Vokietijos ir Prancūzijos vadovų vadinamasis minisusitikimas, šį kartą jo nebuvo.

Trečiadienio susitikimas, kuris truko iki paryčių, buvo gan laisvo pobūdžio, nes svarbiausias vyks birželio pabaigoje.

Per šį susitikimą veikiau buvo apsikeista pozicijomis, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti. Daugiausia kalbėta apie tai, kaip praplėsti bendrą Europos taupymo politiką naujais punktais – tokiais kaip darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Vis dėlto daugiausia debatų sukėlė euroobligacijų klausimas. Euroobligacijos leistų sujungti visų turtingų ir neturtingų euro zonos šalių skolas.

Šios priemonės vyriausybėms leistų finansuoti investicijas, kurios galėtų sukurti naujų darbo vietų artimiausiu laikotarpiu ir ilgainiui prisidėtų prie ekonomikos augimo – taip būtų padėta šalims, kurios priverstos labai brangiai skolintis.

Ispanija ir Italija šiuo metu už nacionalines obligacijas moka penkiskart didesnes palūkanas negu Vokietija.

Tačiau vokiečiai laikosi savo, kad tik griežta finansų drausmė gali padėti išgydyti euro zoną kamuojančią ligą.

Berlynas baiminasi, kad euroobligacijos Vokietijos mokesčių mokėtojams reikštų nuolatinį įsipareigojimą iš viešųjų lėšų šelpti ekonomiškai silpnesnes euro zonos šalis.

Berlyno ir Paryžiaus akistata

Todėl pirmasis abiejų šalių lyderių pasimatymas Briuselio koridoriuose nebuvo lengvas. Po penkias valandas trukusių derybų François Hollande'as sakė norintis, kad euroobligacijos – euro zonos skolinimosi programa – būtų "įrašytos į darbotvarkę".

Jis argumentavo, kad euroobligacijos leistų valstybėms "lengviau gauti finansavimą iš (finansų) rinkų". Tačiau su tuo nesutiko A.Merkel ir dar kartą pabrėžė, kad svarbiausia – tvarkingi finansai.

Šis Berlyno ir Paryžiaus apsistumdymas gerokai apkarto A.Merkel, nes su Prancūzijos pozicija sutiko daugiau Europos valstybių vadovų nei su Vokietijos.

Italijos premjeras Mario Monti net pareiškė, kad "Prancūzijos poziciją palaiko dauguma".

"Dauguma šalių sakė palaikančios euroobligacijas, netgi nepriklausančios euro zonai, pavyzdžiui, Didžioji Britanija", – sakė M.Monti. Nors Vokietijos laikysena neigiama, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris patvirtino, kad euroobligacijų klausimas grįžta prie derybų stalo.

Kitas šaltinis Europos Komisijoje pabrėžė, jog "tabu, susijęs su euroobligacijomis, buvo atšauktas", ir pridūrė, kad F.Hollande'as "atliko gerą ėjimą... Jis žino, kad reikia nestumti per toli ir per greitai".

Pavojaus varpai?

Kitas sunkus klausimas – Graikijos. Europos lyderiai pažadėjo, kad pagalba Atėnams nebus sustabdyta. Vis dėlto esminis klausimas – sugebės graikai toliau vykdyti įsipareigojimus ar ne?

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso apibendrino lyderių požiūrį: "Žinia, kurią pasiuntėme šiandien, aiški: palaikysime Graikiją, kol ji vykdys savo įsipareigojimus."

Tačiau nuogąstavimų sukėlė pasirodę neoficialūs pareiškimai, kad Europoje jau kalbama apie kontroliuojamą Atėnų pasitraukimą iš euro zonos.

Vienas neįvardytas diplomatas, kurį citavo naujienų agentūra AFP, sakė, kad 16 euro zonos šalių pareigūnams šią savaitę buvo nurodyta apsvarstyti, ką Graikijos pasitraukimas reikštų jų ekonomikoms.

Tiesa, čia pat jis pridūrė, kad tai nėra politinė žinia Graikijai, o normalus dalykas.

"Tai nereiškia, jog manome, kad tai nueis taip toli, – pabrėžė jis. – Iždo pareigūnai jau prieš metus kasėsi galvas, žvelgdami į įvairius scenarijus, kurie gali išsivystyti. Kalbant atvirai, būtų aplaidumas, jeigu jie nebūtų to atlikę."

Tačiau buvęs Graikijos premjeras Lucas Papademas sukėlė sąmyšį rinkose, perspėjęs apie katastrofiškus padarinius, kurių euro zonos ekonomikai sukeltų Graikijos pasitraukimas. Kai kurie analitikai apskaičiavo, kad toks scenarijus gali kainuoti pusę trilijono eurų.

Graikijos laikinosios vyriausybės vadovas Panagiotis Pikrammenas sakė, jog Vokietijos kanclerė buvo "nustebusi ir nepatenkinta", kad keliama Atėnų pasitraukimo iš euro zonos tema.

Prancūzijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad kol kas niekas apie jokį pasitraukimą nekalba.

"Jeigu pradėčiau viešai kalbėti apie Graikijos išėjimo hipotezes, tai reikštų, kad siunčiu signalą Graikijai ir rinkoms, – sakė F.Hollande'as. – Aš renkuosi kreiptis į graikus ir sakyti: Prancūzija ir Europa nori, kad pasiliktumėte euro zonoje."

Tačiau padėtis Atėnuose toli gražu nerodo, kad Graikija tikrai vykdys visus įsipareigojimus. Priešingai, radikali kairioji partija "Syriza", kuriai prognozuojamas geras rezultatas per ateinančius pakartotinius rinkimus, tvirtina, kad sieks persiderėti su kreditoriais dėl taupymo programos.