Būdama 103 metų mirė prancūzų Pasipriešinimo judėjimo didvyrė

Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo didvyrė Yvette Lundy (Ivet Liundi), per Antrąjį pasaulinį karą padėdavusi žydams pabėgti iš nacių okupuotos Prancūzijos, išgyvenusi koncentracijos stovyklų siaubą ir po karo skatinusi susitaikymą, mirė būdama 103 metų, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Y. Lundy – jauniausia iš septynių vaikų, gimusių ūkininkų šeimoje šampano gamybos regione Epernės apylinkėse – okupacijos metais dirbo mokytoja, taip pat ėjo pareigas miesto taryboje. Šis darbas suteikė jai galimybę prisijungti prie pasipriešinimo tinklo „Possum“, padėdavusio pabėgti iš šalies numuštų Sąjungininkų lėktuvų įgulų nariams.

Ji nuo 1940 metų parūpindavo padirbtų dokumentų žydams, bėgusiems nuo nacių priverstinių darbų programos Vokietijoje STO, taip pat bėgliams karo belaisviams, kuriuos savo ūkyje slėpdavo jos brolis Georges'as (Žoržas).

Vis dėlto 1944 metų birželį Yvette sučiupo gestapo agentai. Y. Lundy, kuriai tuomet buvo 28 metai, buvo suimta savo mokykloje.

Ji buvo įkalinta maždaug už 80 kilometrų į šiaurę nuo Berlyno veikusioje Ravensbriuko stovykloje – vienintelėje, skirtoje vien moterims ir vaikams.

Y. Lundy niekada neužmiršo ten nuo pat pradžių patirto nužmoginimo, kai buvo priversta nusirengti SS karininkų akivaizdoje.

„Kūnas apnuoginamas, o smegenys staiga sudraskomos į skutus. Esi tarsi skylė, tuštumos pilna skylė, o jei apsidairytum, pastebėtum daugiau tuštumos“, – savo patirtį apibūdino Y. Lundy.

Tokie išbandymai tęsėsi beveik metus, o paskui Y. Lundy buvo perkelta į netoli Veimaro veikusį priverstinių darbų padalinį „Kommando“. Jį 1945 balandį išvadavo Raudonoji armija.

„Iki šių dienų kasdien bent kartą prisimenu stovyklą... neretai naktį, prieš užmigdama“, – naujienų agentūrai AFP 2017 metais pasakojo Y. Lundy.

Tais metais, veteranės 100-ojo gimtadienio proga, Y. Lundy buvo apdovanota Garbės Legiono 2-ojo laipsnio (karininko) ordinu.

Epernės meras Franckas Leroy (Frankas Lerua) sekmadienį parašė socialiniame tinkle „Facebook“, kad Y. Lundy „simbolizavo Prancūzijos garbę jos istorijos tamsiausiomis valandomis“.

Savo patirtimi ji pradėjo viešai dalytis tik praėjus beveik 15 metų po karo, skaidydama paskaitas prancūzų ir vokiečių studentams.

F. Leroy gyrė velionę už „neįtikėtiną atsidavimą atminimo pareigai“.

Ji „taip pat turėjo požiūrį į karą ir Prancūzijos bei Vokietijos sutaikymą, kurį laikė itin svarbiu“, AFP sakė meras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių