Istorinis posėdis

Trečiadienį vykęs Vokietijos Vyriausybės posėdis pavadintas istoriniu. Tam būta kelių priežasčių: beveik po 20 metų pertraukos jis vyko Gynybos ministerijos komplekse, akustinėmis sienomis apsaugotoje patalpoje, vadinamame povandeniniu laivu, – taip pabrėžtas gynybos klausimų aktualumas ir reikšmė; jame žengtas svarbus žingsnis siekiant atgaivinti Vokietijos kariuomenę; patvirtinta nauja Nacionalinio saugumo taryba.

Be to, siūloma sustiprinti Karinės kontržvalgybos tarnybą. Bundesveras vis dažniau tampa sabotažo ir bandymų šnipinėti taikiniu, o planuojami įstatymo pakeitimai, Gynybos ministerijos teigimu, padės kariuomenei „greičiau atpažinti grėsmes ir veiksmingai su jomis kovoti“.

Ypatingas dėmesys būtų skiriamas Vokietijos brigados Lietuvoje apsaugai – tiek kariams, tiek jų šeimoms. Karinei kontržvalgybai suteikiama daugiau galių – pvz., užfiksavus nežinomų dronų skrydžių virš Bundesvero dalinių, būtų leidžiama jų pilotus persekioti ir už kariuomenės teritorijos ribų.

Daugiausia visuomenės dėmesio sulaukė koalicijos parengtame projekte numatytos su karine tarnyba susijusios naujovės.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi aštuoniolikmečiai Vokietijos jaunuoliai sulauks klausimyno, į kurį atsakydami atskleis savo susidomėjimą karine tarnyba, fizinio pasirengimo lygį, įgūdžius ir pomėgius. Vaikinai privalės užpildyti klausimyną, merginoms suteikiama pasirinkimo laisvė. Tie, kurie neatliks šios procedūros dukart paraginti, bus nubausti pinigine bauda.

„Kiekvienas jaunosios kartos atstovas, skirtingai nei iki šiol, turės sau atsakyti į klausimą: kokį indėlį turiu, noriu įnešti į savo krašto gynybą. Ar man tai nesvarbu, ar aš noriu prisiimti atsakomybę ir, jei taip, kokią“, – naujovę komentavo gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Kol kas karinė tarnyba liktų savanoriška, tačiau, anot kanclerio Friedricho Merzo, jei per vienus–trejus metus nepavyktų pasiekti tikslų, būtų įveiklinti įstatyme numatyti mechanizmai, „padidinsiantys jaunuolių dalyvavimo Bundesvere laipsnį“.

Nuo 2027 m. liepos 1 d. visi aštuoniolikmečiai vaikinai taip pat privalės atlikti privalomą sveikatos patikrinimą, net jei jie nesirinks savanoriškos karinės tarnybos.

„Šauktinių tvarkos atnaujinimu siekiama susidaryti konkretesnį vaizdą, kiek šauktinių iš tikrųjų yra pasirengę atlikti karo tarnybą“, – teigiama projekte.

Laukia Bundestago sprendimo

Įstatymo projektas – Bundestage, kur keliaus tikru minų lauku ir vargiai išvengs korekcijų. Kairieji, dešinieji, nuosaikieji ir radikalai kritikuoja jį dėl skirtingų priežasčių.

Net kraštutiniai dešinieji „AfD“ parlamentarai šįkart nesutaria: dalis frakcijos aktyviai pasisako už privalomosios karinės tarnybos grąžinimą. Dar praėjusių metų kovą „AfD“ lyderis Björnas Höcke pasisakė prieš privalomą karinę tarnybą „dabartinėje socialinėje aplinkoje“. Kitaip tariant, „AfD“ ją norėtų grąžinti tik pati atėjusi į valdžią.

Bendros nuomonės nėra ir SPD, kuriai atstovauja B. Pistoriusas. Birželį vykusioje partijos konferencijoje pačiam ministrui sunkiai sekėsi pasiekti kompromisą su jaunaisiais SPD nariais, nesutinkančiais su privalomosios karinės tarnybos įvedimu.

Naujoves kritikuoja ir tie, kurie aktyviai pritaria Bundesvero stiprinimui.

Kiekvienas jaunosios kartos atstovas, skirtingai nei iki šiol, turės sau atsakyti į klausimą: kokį indėlį turiu, noriu įnešti į savo krašto gynybą.

Vyriausybė nutarimą priėmė tik tada, kai užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis atsiėmė atskirąją nuomonę, reikalaujančią nedelsiant įvesti privalomąją karinę tarnybą.

Jis – ne vienintelis, spaudžiantis žengti ne vieną mažą, bet didelį žingsnį, jau dabar skubiai gausinti Bundesvero gretas arba bent jau leisti automatiškai įsigalioti privalomajai karinei tarnybai, jei kitais metais nesusirinktų pakankamai savanorių.

„Įstatymas padidina savanoriškos karinės tarnybos patrauklumą, tačiau abejoju, ar vien taip pavyks kasmet surinkti reikalingus 40 tūkst. profesionalių ir laikinųjų karių. Tai būtina norint, kad aktyvių karių skaičius padidėtų iki 260 tūkst. Be privalomosios tarnybos tai neįvyks ir tikrai negreitai“, – mano Ulrichas Schlie, Bonos universiteto Politikos mokslų instituto profesorius, ilgus metus dirbęs diplomatinėje tarnyboje ir Gynybos ministerijoje.

Raginantys skubiau grąžinti privalomąją tarnybą, primena pernai spalį kadenciją baigiančio Federalinės žvalgybos tarnybos BND prezidento Bruno Kahlo viešą pareiškimą, kad Vokietija gali tapti Maskvos agresijos taikiniu. Tąkart, remdamasis Vokietijos žvalgybos duomenimis, BND vadovas kalbėjo apie Rusijos ketinimus iki 2030 m. pulti NATO, neatmetė ir tiesioginės karinės Rusijos grėsmės Vokietijai galimybės.

Kai kurie valdančiosios CDU atstovai abejoja, ar Bundesverui pavyks pritraukti reikiamą skaičių jaunuolių, o pritraukus – ar pakaks karininkų.

Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Haraldas Gante mano, kad siekdamos įvykdyti numatytas užduotis šalies ginkluotosios pajėgos negali remtis vien savanoriais. Pasak H. Gante’ės, Vokietija privalo būti pasirengusi atgrasyti Rusiją. „Yra lygiai vienas būdas juos sustabdyti – tai patikimas atgrasymas“, – sakė jis DPA interviu.

Karo istorikas Sönke Neitzelis interviu tagesschau.de neigė nuogąstavimus apie šalies militarizaciją ir priminė, kad tuoj po šalies susivienijimo jos kariuomenė skaičiavo 370 tūkst. karių. Tačiau jis įsitikinęs: neįvedant privalomos karinės tarnybos beviltiškai prarandamas laikas.

„Turime daryti viską, kad išvengtume konfrontacijos. Turime siųsti aiškius vienybės ir atgrasymo signalus“, – sakė istorikas, kuriam priklauso frazė, kad pastaroji vasara gali būti paskutinė taikos vasara Europoje.

Laikraštyje FAZ publikuotame bendrame S. Neitzelio ir  Bundestago gynybos įgaliotinio Henningo Otte’ės rašinyje pastebima, kad dabar daugiau nei pusė Vokietijos karių dirba ne pagrindinėje veikloje, o štabuose, įstaigose ar tarnybose. „Jokia organizacija su tokia personalo struktūra nebūtų pajėgi efektyviai atlikti savo užduočių – ką jau kalbėti apie galimybes diegti inovacijas“, – rašė ekspertai, raginę politikus būti tokius, kokius norima matyti karius, – drąsius.

Piliečiai nebijo tarnybos

Ką šiuo klausimu mano rinkėjai? Liepą RND užsakymu „Forsa“ atlikta nuomonių apklausa atskleidė prieštaringą situaciją. Apie 60 proc. respondentų pritaria, kad privaloma karinė tarnyba būtų sugrąžinta tuo atveju, jei per ateinančius metus nepavyktų surinkti pakankamai savanorių, o 37 proc. tokiai idėjai nepritaria.

Daugiausia kritikų toje amžiaus grupėje, kuriai toks sprendimas būtų aktualiausias. 61 proc. 18–29 metų asmenų nepritaria šaukimo į kariuomenę grąžinimui; tarp vyresniųjų šis procentas yra maždaug perpus mažesnis.

Įdomu, kad rytinių Vokietijos žemių gyventojai šiek tiek dažniau pritaria privalomajai karinei tarnybai nei likusios dalies gyventojai.

Skeptiškos nuotaikos atsispindėjo ir trečiadienį prie Gynybos ministerijos komplekso surengtoje pacifistų protesto akcijoje, priminusioje šaltojo karo laikmetį, kai SSRS aktyviai rėmė Vakaruose veikiančius taikos propaguotojų sambūrius.

Apžvalgininkai pagrindiniu nesantaikos obuoliu per debatus Bundestage vadina federalinei Vyriausybei suteikiamą įgaliojimą įvesti privalomąją bazinę karinę tarnybą net ir taikos metu. Tokia tarnyba truktų nuo pusmečio iki metų. Šis sprendimas būtų įmanomas, jei „gynybos politikos situacija absoliučiai pareikalautų spartaus ginkluotųjų pajėgų išplėtimo, kurio neįmanoma pasiekti savanoriškai“.

Sustodami ties vadinamuoju švedišku modeliu – įpareigojimu ne tarnauti, bet susimąstyti apie tarnybą, Vokietijos valdantieji akivaizdžiai nenori kaitinti aistrų ir suteikti peno radikalams. Todėl itin daug dėmesio bandoma skirti karinės tarnybos patrauklumui didinti.

Pastaraisiais metais Vokietijos žiniasklaidoje itin pagausėjo informacijos apie kariuomenės struktūrą, karių kasdienybę, Bundesvero atstovai, ekspertai – nuolatiniai įvairių šou, atvirų diskusijų dalyviai.

Be to, keičiami teisės aktai, gerinama tarybos materialioji pusė. Pvz., įstatymo projekte numatytas geresnis apmokėjimas už viršvalandžius ir daugiau kelionių iš tarnybos vietos į gimtinę, – Lietuvoje dislokuojamam batalionui itin aktualios paskatos.

Ateityje savo noru karybą pasirenkantiems jaunuoliams bus garantuojamas patrauklus atlygis: ne tik ne mažesnė kaip 2 300 eurų mėnesinė alga, bet ir galimybė nemokamai įgyti vairuotojo pažymėjimą, nemokama sveikatos priežiūra, užsienio kalbų, IT kursai ir kt.

Šiuo metu Bundesvere tarnauja apie 182 tūkst. karių, dar 35 tūkst. – aktyvus rezervas. Siekiamybė – Bundesveras, turintis ne mažiau kaip 260 tūkst. karių ir 200 tūkst. aktyvių rezervininkų.

Dar 2021 m. Vokietija pareiškė esanti pasirengusi iki 2030 m. turėti dešimt brigadų. Šiuo metu yra aštuonios; devintoji, kuri bus dislokuota Lietuvoje, visą operacinį pajėgumą turėtų įgyti 2027 m.

Pernai vasarį skelbta, kad vokiečių karių skaičius per 2023 m. sumažėjo maždaug 1 500. Šiandien B. Pistoriusas nusiteikęs optimistiškai: jo teigimu, šiemet Bundesveras jau sulaukė 15 tūkst. naujokų, 13 tūkst. – vien rugpjūtį. Pagal planą, naujų kareivių skaičius nuo kitų metų padidėtų 20 tūkst., nuo 2030 m. kasmet – po 38 tūkst. Per ateinančius ketverius metus maždaug 100 tūkst. jaunuolių baigtų karinę tarnybą ir taptų rezervininkais. Privalomas jaunuolių šaukimas į kariuomenę prasidėtų 2028 m.

Skeptikai tuo tarpu kalba apie tai, kad, sustabdžius privalomąjį šaukimą, tinkamai nebesirūpinama ryšiais su rezervu.

Įtampos atveju ar šaliai prireikus gintis, 2011 m. sustabdyta karo prievolė automatiškai vėl įsigaliotų, į kariuomenę būtų pakviesti visi 18–60 metų vyrai, jei jie specialiai neatsisakė karo tarnybos. Tačiau ar prireikus tikrai pavyktų susisiekti su rezervo kariais, jei daugiau kaip dešimtmetį jie neprivalėjo atnaujinti savo kontaktinių duomenų?

Diskusijose dėl Bundesvero gretų gausinimo pasigirsta net tokių netikėtų argumentų, kaip kad Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto prezidento Marcelio Fratzscherio idėja į šią visuomenės gyvenimo sritį labiau įtraukti senjorus. Interviu „Der Spiegel“ jis sakė, kad Vokietijos kariuomenė galėtų pasinaudoti daugelio pensininkų techniniais įgūdžiais.

Dėmesys infrastruktūrai

Pirmoji Bundesvero dedamoji yra žmonės, antroji – materialinė gerovė. Skaičiuojama, kad, augant Bundesverui, 2029 m. reikės dvigubai daugiau lėšų nei 2026 m.

Dar ankstesnė koalicija įsipareigojo įgyvendinti Bundesverui skirtą 100 mlrd. eurų plėtros planą. Šios lėšos leido Vokietijai pasiekti NATO tikslą – gynybai skirti 2 proc. BVP.

Kovą priimdamas Pagrindinio įstatymo pakeitimą, Bundestagas sudarė sąlygas įsteigti specialų daugiau nei 500 mlrd. eurų fondą, kurio lėšas būtų galima investuoti į infrastruktūrą, taip pat svarbią gynybai. Be to, sutarta nebetaikyti apribojimų skolonimuisi gynybos ir saugumo tikslams.

Bundesverui reikia ne tik žmonių, ginklų, bet ir kur treniruotis, kur miegoti, – infrastruktūros. Šiandien dešimtys buvusių kareivinių yra paversti madingu būstu ar smulkių verslo įmonių biurais. Kovą paskelbtoje gynybos ombudsmeno ataskaitoje pabrėžiama, kad ginkluotose pajėgose susiduriama su tokiomis pat problemomis kaip ir civiliniame gyvenime, pvz., kai kuriose kareivinėse užfiksuota higienos normų pažeidimų.

„Bundesvero tarnybos vietos yra išsidėsčiusios maždaug 1 500 teritorijų visoje Vokietijoje, kurios kartu sudėjus yra maždaug tokio dydžio kaip Saro žemė“, – rašoma ataskaitoje. Pernai investicijos į kareivinių renovaciją ir naujų statybas, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 1,4 iki 1,6 mlrd. eurų. Tačiau bendras investicijų poreikis, pasak obdusmeno tarnybos, sudaro apie 67 mlrd. Kaip rašo „Die Welt“, dirbant tokiu tempu prireiks maždaug 40 metų, kad būtų patenkinti šiandienos poreikiai.

Siekiant paspartinti kareivinių statybas, mažinamos biurokratinės kliūtys, pereinama prie standartizavimo, tačiau greitai bėgti ilgai nesitreniravus visada sunkiau.