64 metų D. Tuskas, prieš du dešimtmečius kartus su kitais įkūręs PO, 2007–2014 metais dirbo Lenkijos premjeru.

Atsistatydinus partijos pirmininkui Borysui Budkai „PO pirmininko pareigas eina Donaldas Tuskas“, po partijos suvažiavimo sakė jos atstovas Janas Grabiecas (Janas Grabecas).

„Grįžau 100-u procentų. Grįžau – žinau, kad ilgokai laukėte. Ko gero, gana daug gera energija pasižyminčių lenkų laukė, tikėdamiesi, kad galiu kažkaip padėti atitaisyti šį juodą scenarijų“, – suvažiavimo dalyviam pareiškė D. Tuskas, turėdamas galvoje nuo 2015 metų besitęsiantį konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) valdymą.

„Blogis“

Jis vadino valdančiuosius konservatorius „blogiu“ ir kaltino juos atvedus Lenkiją į „pavojingą situaciją“, padidėjus įtampai tarp Varšuvos ir jos partnerių Europos Sąjungoje.

„Blogis, kurį daro PiS, yra toks akivaizdus, toks nuolatinis, kad galbūt lemia, jog daugelis žmonių nuleido rankas, – kalbėjo D. Tuskas. – Tačiau reikia pradėti nuo svarbiausio priesako – kai matai blogį, kovok su juo ir neieškok papildomų priežasčių.“

Pastaruoju metu D. Tuskas buvo Europos Sąjungos centro dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) pirmininkas ir dažnai pažerdavo aštrių komentarų apie Lenkijos politinį gyvenimą, pats jame beveik nedalyvaudamas.

Kalbėdamas apie PiS vyriausybės diplomatijos pastangas D. Tuskas pareiškė: „Reikia meistriškų sugebėjimų, kad būtų blogi [santykiai] ir su Rusija, ir su Vokietija, ir su Europos Sąjunga, o dabar dar atvėso santykiai su JAV.“

PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) „atvedė mus į visišką vienatvę. PiS 100-u procentų realizuoja rusiškąją programą“, kaltino ekspremjeras.

PO suvažiavimo dalyviai išrinko D. Tuską partijos pirmininko pavaduotoju. Tai reiškia, kad atsistatydinus partijos pirmininkui D. Tuskas bus laikinasis PO vadovas iki vėliau šiais metais vyksiančių vadovybės rinkimų.

D. Tuskas, neslepiantis, kad jaunystėje buvo futbolo chuliganas, užaugo šiauriniame Gdansko uostamiestyje. Šis miestas tapo pirmosios tuomečiame komunistiniame bloke nepriklausomos profsąjungos „Solidarumas“, 9-ame dešimtmetyje sužlugdžiusios Maskvos remtą režimą, lopšiu.

2014–2019 metais būdamas Europos Vadovų Tarybos pirmininku D. Tuskas prisidėjo sprendžiant įvairias krizes, pradedant migrantų antplūdžiu ir Graikijos skolų krize, baigiant sunkiomis „Brexito“ derybomis.

Prieš PO suvažiavimą buvo susiklosčiusi neaiški padėtis, kai Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis), iškilęs į pernai vykusių prezidento rinkimų antrąjį ratą, pareiškė norįs vadovauti partijai.

Tačiau reikia pradėti nuo svarbiausio priesako – kai matai blogį, kovok su juo ir neieškok papildomų priežasčių.

Kaip praneša žiniasklaida, R. Trzaskowskis su D. Tusku dėl partijos pirmininko posto nebesivaržys.

„Pilietinė platforma“ bus vėl didi“, – per „Twitter“ parašė partijos deputatas Robertas Tyszkiewiczius (Robertas Tyškevičius), kai buvo paskelbta, kad prie PO vairo sugrįžta D. Tuskas.

Išblėsęs populiarumas

Kaip rodo vėliausios apklausos, „Pilietinė platforma“ pagal populiarumą atsilieka nuo PiS ir opozicinės partijos „Lenkija 2050“.

Vis dėlto PiS neseniai formaliai prarado turėtą nedidelę daugumą parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime, o Varšuvos santykiai su ES yra smarkiai pablogėję dėl virtinės nesutarimų, įskaitant kontroversiškos teismų reformos klausimą.

Lenkijos parlamento rinkimai įprasta tvarka turėtų vykti 2023 metais, bet apžvalgininkai sakė, kad valdantieji gali nuspręsti inicijuoti pirmalaikius rinkimus, kad išvengtų balsavimo dėl nepasitikėjimo Seime.

Šeštadienį taip pat vyksta PiS nacionalinis suvažiavimas, per kurį partija, kaip daugelis prognozuoja, veikiausiai vėl patvirtins 72 metų J. Kaczynskį savo lyderiu.

Taip pat tikėtina, kad 53 metų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) bus patvirtintas PiS pirmininko pavaduotoju ir faktiškai taptų J.  Kaczynskio potencialiu įpėdiniu.

Anksčiau šią savaitę vienos apklausos rezultatai rodė, kad tarp Lenkijos rinkėjų populiariausia išlieka PiS dominuojama dešinioji koalicija – ją palaikė 34 proc. respondentų. Antra liko „Lenkija 2050“, pelniusi 17,1 proc. apklausos dalyvių palankumą, o PO palaikė 16,9 proc. respodentų.

Šią apklausą organizavo sociologinių tyrimų bendrovė IBRiS televizijos „Polsat“ užsakymu.