55 metų A. Stubbas 2014–2015 metais ėjo Suomijos ministro pirmininko pareigas, o anksčiau vadovavo kelioms ministerijoms: buvo atsakingas už finansus, užsienio reikalus ir Europos Sąjungos reikalus. Šiuo metu jis dirba profesoriumi Europos universiteto institute Italijoje.

„Kai tėvynė kviečia, tu eini“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Stubbas, turėdamas omenyje tai, kad konservatyvusis ministras pirmininkas  Petteri Orpo (Peteris Orpas) ir jo Nacionalinės koalicijos partija paprašė jo būti jų kandidatu rinkimuose.

„Manau, kad vienas iš svarbiausių kitos prezidento kadencijos uždavinių – siekti išsaugoti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę sistemą“, – sakė A. Stubbas.

„Kitas prezidentas įžengs į pasaulį, kuris keičiasi, kuris iš dalies yra nesaugesnis ir iš dalies trapesnis nei tas, prie kurio pripratome po 1989 metų“, – pridūrė jis.

Suomijos prezidentas yra valstybės vadovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, kartu su vyriausybe atsakingas už gynybos ir užsienio politiką, tačiau ne už ES reikalus.

Tarp A. Stubbo oponentų bus buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) iš Žaliųjų partijos, kuris kartu su S. Niinisto atliko svarbų vaidmenį užtikrinant Suomijos prisijungimą prie NATO anksčiau šiais metais.

Po nesėkmingų bandymų 2012-aisiais ir 2018-aisiais P. Haavisto kandidatuos į prezidentus trečią kartą.

Kandidatuoja ir dabartinis Suomijos banko vadovas Olli Rehnas (Olis Renas), taip pat parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas) iš kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos.

74 metų S. Niinisto, itin populiarus tarp suomių dėl savo ramaus ir pragmatiško požiūrio, nebegali siekti dar vienos šešerių metų kadencijos.

Jis žinomas dėl to, kad palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o po Maskvos invazijos į Ukrainą tapo vienu iš aršiausių Rusijos, su kuria Šiaurės šalis turi 1 340 km sieną, priešininkų.

Suomijos prezidento rinkimai vyks 2024 metų sausio 28 dieną, o vasario 11-ąją planuojamas antras turas.