Skandalų virtinė

Vienos prokuratūros atstovų teigimu, E. Ottas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir veikęs kitų šalių slaptosioms žvalgybos tarnyboms, darydamas žalą Austrijai. Pastarasis teiginys itin  svarbus, mat Austrijos įstatymai nedraudžia šalyje užsiimti šnipinėjimu, išskyrus atvejus, kai kenkiama pačiai Austrijai. Tyrimo metu sulaikytas ir antras asmuo – laikraščio „Falter“ žiniomis, E. Otto žentas.

Anot APA, dar 2017 m. BVT iš užsienio partnerių gavo žinią, kad iš Vienos nutekinta konfidenciali informacija. Įtarimo šešėlis krito ant E. Otto, kuris įslaptintą informaciją, įskaitant Amerikos policijos agentūros FTB prašymą, buvo persiuntęs iš savo darbo e. pašto į asmeninį e. paštą, o paskui ji atsidūrė Rusijos žvalgyboje. Tuomet E. Ottas buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau 2018 m. pervestas dirbti į Saugumo akademiją prie Vidaus reikalų ministerijos.

2021 m. sausį Vienos prokuratūros nurodymu E. Ottas buvo sulaikytas, jo mobilusis telefonas konfiskuotas. Pareigūnas kategoriškai atmetė jam keliamus kaltinimus, nors žinant dabar jam keliamus kaltinimus piktnaudžiavimas tarnyba skamba visai nekaltai. Tąsyk E. Ottas save vadino politikų intrigų auka.

Paieška: J. Mar­sa­le­kas lai­ko­mas pa­grin­di­niu įta­ria­muo­ju su­klas­tojus „Wi­re­card“ ba­lan­są ma­žiau­siai 1,9 mlr. / AP nuo­tr.

Kilus skandalams, BVT buvo panaikinta, jos veikla perduota Valstybės saugumo ir žvalgybos direktoratui. Tačiau net palikęs BVT E. Ottas palaikė ryšius su buvusiais kolegomis ir turėjo prieigą prie informacijos.

Dar daugiau žinių apie kenkėjišką E. Otto veiklą sužinota po to, kai pernai vasarį Didžiojoje Britanijoje buvo suimta grupė rusams šnipinėjusių bulgarų. Šios operacijos dėka pavyko demaskuoti ne tik E. Ottą, bet ir buvusį jo viršininką Martiną Weissą, kuris vadovavo BVT kontržvalgybai ir šiuo metu slapstosi užsienyje.

Padėjo susekti Ch. Grozevą

E. Otto istorijoje esama ir daugiau pavardžių. Vienos jos užsienyje žinomos mažiau, kitos periodiškai šmėsteli tarptautiniame naujienų sraute. Tarp pastarųjų – 2020 m. skandalingą finansinių paslaugų bendrovės „Wirecard“ bankrotą sukėlęs austras Janas Marsalekas ir vienas garsiausių šių dienų tiriamosios žurnalistikos asų Christo Grozevas.

Kovą iš Londono į Vieną atkeliavę dokumentai rodo, kad E. Ottas M. Weissui teikė konfidencialius BVT duomenis ir policijos duomenų bazėse saugomą informaciją apie tam tikrus asmenis. Pastarasis jais dalinosi su J. Marsaleku, su kuriuo susipažino dar 2015 m. Pasak „Falgter“, E. Ottas turėjo prieigą preie Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Italijos duomenų bankų, kuriuose ieškojo informacijos apie Europoje prieglobsčio prašiusius Rusijos piliečius: verslininką, buvusį FSB pareigūną, Maskvos miesto rinkimų komisijos narį.

Surinkti įtarimus E. Ottui pagrindžiančių faktų pavyko po to, kai pernai kovą Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikyti šeši rusams šnipinėję bulgarai.

Padedamas M. Weisso, J. Marsalekas prieš pat „Wirecard“ bankrotą per Baltarusiją pabėgo į Rusiją. J. Marsalekas savo ruožtu rūpinosi austro evakavimu į Jungtinius Arabų Emyratus, su kuriais Austrija neturi pasirašiusi ekstradicijos sutarties.

Rusijos slaptosioms tarnybos (veikiausiai GRU) dirbusio, J. Marsaleko užsakymu 2021 m. E. Ottas, apsimetęs policijos pareigūnu, išsiaiškino tuo metu Vienoje gyvenusio žurnalisto adresą, nufotografavo namus.

Ch. Grozevo gyvenamąja vieta Rusijos slaptosios tarnybos galėjo domėtis veikiausiai ketindamos susidoroti su juo. Bulgarų kilmės žurnalistas, tuo metu dirbęs su tarptautine tiriamosios žurnalistikos grupe „Bellingcat“, be kita ko aktyviai dalyvavo aiškinantis vadinamųjų Solsberio smogikų tapatybes, pasikėsinimo į Aleksejų Navalną 2020-ųjų rugpjūtį aplinkybes. Jis nustatė 2019 m. Berlyne Zelimchaną Changošvilį nužudžiusio Vadimo Krasikovo ryšius su FSB – ši aplinkybė leido nusikaltimą kvalifikuoti kaip valstybinio terorizmo aktą. Apie tai, kad nori susigrąžinti šį Berlyno teismo kalėti iki gyvos galvos nuteistą rusą šiandien atvirai kalba net Vladimiras Putinas.

Brangus grobis

Surinkti įtarimus E. Ottui pagrindžiančių faktų pavyko po to, kai pernai kovą Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikyti šeši rusams šnipinėję bulgarai. Šios grupės vadeiva Orlinas Roussevas E. Ottui rašė, kad 2022 m. birželio 11 d. jo komanda įsilaužė į žurnalisto namus Austrijos sostinėje, pavogė nešiojamąjį kompiterį, kelias USB laikmenas ir planuoja pavogti Ch. Grozevo telefoną.

Šis grobis per Bulgariją buvo nugabentas į Stambulą, kur veikiausiai buvo perduotas rusei Tatjanai Spiridonovai, kuri 2022-ųjų birželio pabaigoje kelioms valandoms buvo atskridusi iš Maskvos į Stambulą. Moters telefono duomenys rodo, kad Turkijoje ji buvo apsistojusi tame pačiame viešbutyje kaip ir O. Roussevo komanda, o grįžusi į Maskvą ji buvo netoli FSB būstinės.

Vėl pasirodė Rusijos slaptosios tarnybos pasiuntiniai, mainais į 20 tūkst. eurų pasiėmę nešiojamąjį kompiuterį su slaptais dokumentais.

T. Spiridonova artimai susijusi su J. Marsaleku – jiedu kartu keliavo į Sankt Peterburgą ir Krymą. Tose kelionėse austras naudojosi stačiatikių dvasininko Vitalijaus Malkino tapatybe. Šį komišką faktą, beje, taip pat išsiaiškino Ch. Grozevas.

2022 m. birželį E. Ottas rusams perdavė ir trijų aukštų Austrijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų išmaniuosius telefonus. Jie dar 2017-aisiais per kolegų suorganizuotą baidarių žygį buvo įkritę į vandenį. Pasirūpinti skendusiais telefonais buvo pavesta BVT informacinių technologijų specialistui, kuris galiausiai juos perdavė E. Ottui.

Nors tuo metu jau buvo sulaukęs teisėsaugos pareigūnų dėmesio, E. Ottas nesiliovė dirbęs rusams. Skendusius telefonus jis paliko savo žento bute, iš kur jie atsidūrė pas Rusijos slaptąją tarnybą. Po dviejų mėnesių, rugpjūtį, J. Marsaleko pasiųstas kurjeris tuo pačiu adresu pristatė nežinomą sumą grynųjų.

Vėliau žiniasklaidą pasiekė duomenys iš vieno šių telefonų, priklausiusio įtakingam dabar jau buvusiam Austrijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnui Michaelui Kloibmülleriui. Duomenys sukėlė skandalą, o dėl įtariamos korucijos skirstant postus buvo pradėtas tyrimas.

Pėdsakai veda į Vokietiją

Kaip rašo austrų spauda, tų pačių metų lapkritį tame pačiame E. Otto žento bute Vienoje vėl pasirodė Rusijos slaptosios tarnybos pasiuntiniai, mainais į 20 tūkst. eurų pasiėmę nešiojamąjį kompiuterį su slaptais dokumentais.

Britų pareigūnai spcialiniame tinkle „Telegram“ atsekė J. Marsaleko ir O. Roussevo susirašinėjimą. Jame austras sakė, kad kompiuteris buvo nuvežtas „į Lubianką“ – Lubiankos aikštėje Maskvoje yra įsikūrusi FSB būstinė. Agentūros APA teigimu, kompiuteryje buvo Vokietijos federalinio informacijos saugumo biuro sertifikuota šifravimo technologija ir galbūt itin slapti vienos ES valstybės duomenys.

Vokietijos transliuotojo WDR, laikraščio „Süddeutsche Zeitung“ ir Austrijos žurnalo „Profil“ teigimu, esama duomenų, rodančių, kad E. Ottas turėjo bendrininką Vokietijoje. Pinigus už minėtą kompiuterį J. Marsalekas siuntė į Berlyną, iš kur kurjeriai juos atgabeno į Vieną. Vertingąjį kompiuterį kurjeriai per Stambulą nugabeno į Maskvą.