Maskvoje vakar liejosi šampanas. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pranešė įšaldysiantis planus Vidurio ir Rytų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos skydo elementus.

Žinia atėjo vidurnaktį

"JAV prezidentas B.Obama paskambino man netrukus po vidurnakčio ir pranešė, kad jo vyriausybė atsisako ketinimų statyti radiolokatorių bazę Čekijos žemėje", – vakar pranešė Čekijos ministras pirmininkas Janas Fischeris.

Jis pridūrė, kad Lenkija, kurioje pagal ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos planą turėjo būti įrengta raketų gaudytuvų baterija, buvo informuota tokiu pačiu būdu.

"Žinome, kad Jungtinės Valstijos peržiūrėjo radaro statybos planus ir iš naujo įvertino specifines grėsmes, o viena iš galimybių gali būti radaro statybos planų atsisakymas, – aiškino J.Fischeris. – Dabar grėsmę kelia mažo ir vidutinio, o ne didelio nuotolio raketos. Amerikiečiai nusprendė, kad tai yra rimčiausia grėsmė, o šis sprendimas yra jų reakcija."

Čekijos premjeras taip pat sakė, kad B.Obama jį patikino, jog Vašingtono ir Prahos strateginis bendradarbiavimas bus tęsiamas; kad JAV Čekiją tebelaiko viena artimiausių sąjungininkių.

Naujas dūris į nugarą

Lenkijos parlamente valdančiajai Pilietinės platformos partijai atstovaujantis Jarosławas Gowinas pareiškė, kad JAV planų pokyčiai – tai bloga žinia visoms Rytų Europos šalims.

"Jeigu tai būtų patvirtinta, ilgalaikė JAV administracijos politika, susijusi su šia Europos dalimi, patirtų nesėkmę", – kalbėjo ir Aleksanderas Szczygłas, Lenkijos prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Jis pridūrė, kad JAV planai dislokuoti priešraketinio skydo elementus Vidurio ir Rytų Europoje buvo svarbūs ne vien kariniu, bet ir politiniu bei strateginiu atžvilgiu.

Lenkiją ši žinia pasiekė ypač skausmingu metu – ketvirtadienį šioje šalyje minimos sovietų pajėgų invazijos į Lenkijos rytinius regionus 60-osios metinės.

Šį puolimą, kurį nulėmė Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas, lenkai laiko dūriu į nugarą, kuris buvo įvykdytas Vokietijos pajėgoms baigiant okupuoti Lenkiją.

"Tikiuosi, jog tai tik sutapimas", – sakė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro direktoriaus pavaduotojas Witoldas Waszczykowskis.

Pyksta ir čekai.

"Ši žinia nėra gera Čekijos valstybei, čekų laisvei ir nepriklausomybei, – sakė buvęs Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas. – Dėl jos patenkame į padėtį, kai nesame susieti partnerystės, saugumo ir sąjungininkų ryšiais, o tai yra aiški grėsmė."

Irano grėsmė nedidelė

Apie Baltųjų rūmų ketinimą atsisakyti ankstesnės administracijos planų pirmasis pranešė JAV dienraštis "The Wall Street Journal". Ketvirtadienį leidinys paskelbė, kad Vašingtonas ketina įšaldyti Rusijai didelį nerimą kėlusius planus įkurdinti priešraketinės sistemos bazes Lenkijoje ir Čekijoje.

"The Wall Street Journal" citavo neįvardytus ankstesnės ir dabartinės JAV administracijos pareigūnus, kurie sakė, kad Jungtinės Valstijos savo sprendimą grįs išvada, jog Irano grėsmė nėra tokia jau didelė.

Teherano plėtojama didelio nuotolio raketų programa dar ilgai nebus įgyvendinta, tad grėsmė JAV žemyninei daliai ir didžiųjų Europos šalių sostinėms nėra didelė.

Padės susitarti su Rusija

Vašingtono atsisakymas planų Vidurio Europoje dislokuoti strateginės priešraketinės gynybos objektus padės parengti naują Rusijos ir JAV sutartį dėl strateginės puolamosios ginkluotės (SPG) sumažinimo.

"Dabar priešraketinės sistemos klausimas yra vienintelė rimta kliūtis derybose dėl naujos SPG sutarties, nes, rusų nuomone, Amerikos priešraketinės gynybos dalių dislokavimas Europoje kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui", – sakė aukštas Rusijos atstovas.

Prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir B.Obama per susitikimą Londone 2009 m. balandžio 1 d. susitarė pradėti derybas, kad būtų galima parengti naują sutartį dėl strateginės puolamosios ginkluotės, nes dabartinės galiojimo laikas baigiasi šių metų gruodžio 5 d. Šalys ketina sumažinti SPG daugiau, nei užfiksuota baigiančioje galioti sutartyje.

Pasibaigus Rusijos ir JAV prezidentų deryboms Maskvoje liepą šalys paskelbė numatomas būsimos sutarties dėl SPG normas: branduolinių užtaisų skaičius turi būti ne didesnis kaip – 1500–1675 vienetai, o jų raketų nešėjų – 500–1100 vienetų.

Priešraketinės gynybos sistemos planai

Praeitais metais Lenkija ir Jungtinės Valstijos, kurioms tuo metu vadovavo prezidentas George'as W.Bushas, susitarė iki 2013 m. Lenkijoje dislokuoti dešimt raketų gaudytuvų. Čekijoje planuota įkurdinti šios sistemos radiolokatorių stotį – Brdų karinėje bazėje, esančioje už 90 km į pietvakarius nuo Prahos.

Pagal Varšuvos ir Vašingtono sutartį Lenkijoje taip pat turėjo būti dislokuota JAV priešlėktuvinių raketų "Patriot" baterija.

Čekijos ir Lenkijos vyriausybės palaikė JAV radiolokatorių bazės statybos planus, nors visuomenės prieš juos įnirtingai protestavo. Mat šio plano kritikai baiminosi, kad Čekija bei Lenkija gali tapti teroristų arba priešiškos JAV valstybės taikiniu.

G.W.Busho administracija tvirtino, jog priešraketinio skydo elementų dislokavimas Vidurio ir Rytų Europoje būtų strateginis atsakas į Irano ir kitų nedraugiškų Artimųjų Rytų valstybių keliamas grėsmes.

Tačiau Maskva išreiškė pasipiktinimą Vašingtono planais. Kremliaus nuomone, tai prieš Rusiją nukreiptas žingsnis. Reaguodama Maskva žadėjo Kaliningrade dislokuoti branduolines raketas.