- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Čilė penktadienį paskelbė ateinančiais metais organizuosianti referendumą dėl naujos konstitucijos, turinčios pakeisti Pagrindinį įstatymą, galiojantį nuo Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) diktatūros laikų.
Nauja konstitucija yra vienas svarbiausių beveik mėnesį šalį krečiančių protestų dalyvių reikalavimų.
Dabartinė konstitucija, priimta A. Pinocheto karinės chuntos ir galiojanti nuo 1980 metų, buvo keista daugybę kartų. Tačiau ji nenumato valstybei pareigos užtikrinti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą – to reikalauja milijonai į gatves protestuoti išėjusių čiliečių.
Čilės Nacionalinio Kongreso nariai po užsitęsusių derybų tarp valdančiosios koalicijos ir opozicinių partijų penktadienį anksti ryte sutarė, kad plebiscitas bus surengtas kitų metų balandį.
Referendume rinkėjų bus klausiama, ar Konstitucija turėtų būti pakeista ir jei taip – kaip turėtų būti parengtas naujas Pagrindinis įstatymas, nurodė Senato pirmininkas Jaime Quintana (Chaimė Kintana).
Džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti susitarime, atmetančiame smurtą.
Bus pasiūlyti trys skirtingi modeliai, kaip turėtų būti įkurta komisija naujai konstitucijai parengti. Ji galėtų būti sudaryta vien iš renkamų atstovų, politiškai paskirtų narių arba suformuota po lygiai iš vienų ir kitų.
Jeigu reikėtų komisijos narių rinkimų, jie būtų surengti 2020 metų spalį, per regionų ir savivaldos rinkimus.
„Šis susitarimas – pirmasis, bet jis yra istorinis ir fundamentalus pirmasis žingsnis, siekiant pradėti kurti mūsų naują socialinį susitarimą, ir čia piliečiai atliks pagrindinį vaidmenį“, – sakė vidaus reikalų ministras Gonzalo Blumelis (Gonsalas Bliumelis).
„Džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti susitarime, atmetančiame smurtą“, – sakė dešiniosios Nepriklausomos demokratų sąjungos vadovė Jacqueline van Rysselberghe (Žaklin van Reiselbergė). Jos partija yra didžiausia prezidento Sebastiano Pineros (Sebastiano Pinjeros) valdančiosios koalicijos narė.
Čilę jau beveik mėnesį krečia protestai, per kuriuos dažnai prasiveržia smurtas. Neramumus išprovokavo visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, ypač – mažais atlyginimais, didelėmis išlaidomis ugdymui ir sveikatos priežiūrai, taip pat didžiuliu atotrūkiu tarp turtingųjų ir skurstančiųjų šalyje, kur politiškai ir ekonomiškai dominuoja kelios senos, elitui priklausančios šeimos.
Neramumai, prasidėję spalio 18-ąją nuo protestų prieš planus pabranginti metropoliteno bilietus, greitai tapo nevaldomi ir peraugo į padeginėjimą, plėšikavimą ir kasdienius demonstrantų susirėmimus su policija.
Tai yra rimčiausia krizė Čilėje nuo 1990 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos. Per neramumus žuvo 20 žmonių, dėl penkių iš jų žūties kaltos valstybės pajėgos. Dar daugiau nei tūkstantis žmonių buvo sužeisti.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad protestų judėjimą palaiko 75 proc. čiliečių.
Kiek daugiau šalie gyventojų – 87 proc. – nurodo palaikantys protestuotojų reikalavimą keisti Konstituciją, rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Cadem“ šio mėnesio pradžioje paskelbti apklausos rezultatai
Pernai, praėjus kelioms dienoms po to, kai milijardierius konservatorius S. Pinera tapo prezidentu, jo vyriausybė paskelbė, kad neleis svarstyti įstatymo projekto dėl Konstitucijos pataisų, kurį parlamentui pateikė buvusi valstybės vadovė socialistė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. ...
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai13
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...