Spalio 3–4 dienomis vykę Čekijos parlamento rinkimai baigėsi aiškia ir prognozuota buvusio premjero A. Babišo dešiniojo sparno judėjimo ANO („Taip“) pergale.

Nors iki absoliučios daugumos ANO pritrūko nedaug ir į vyriausybės formavimą jis turės įtraukti kitas pakraščių partijas, judėjimo pergalė rodo, kad Čekija nebesirems tokia ryškia proeuropietiška pozicija ir fiskalinio konsolidavimo politika, kokią formavo kadenciją valdžioje baigianti centro dešiniųjų koalicija „Spolu“, vadovaujama Petro Fialos, rašoma „Coface“ analizėje.

Numatoma A. Babišo koalicija su euroskeptiška ir prieš NATO nusiteikusia partija SPD ir kita dešiniojo sparno, tačiau nuosaikesne partija „Motoristai“.

ANO ekonominė politika labiau linkusi į mažesnę fiskalinę ortodoksiją, o ne į visišką pertvarką. Nors A. Babišas pažadėjo didinti viešąsias išlaidas ir mažinti mokesčių naštą, kad paremtų namų ūkius ir įmones, jo pozicija, palanki verslui, ir įsipareigojimas siekti stabilumo leidžia manyti, kad jo politika bus panaši į ankstesnių vyriausybių politiką, teigia „Coface“.

Nuotaikos šalyje – ANO naudai

Partijos ANO sėkmė rinkimuose atspindi daugelio rinkėjų nepasitenkinimą nuolatinėmis ekonominėmis problemomis, įskaitant dideles pragyvenimo išlaidas, energetinį nesaugumą ir įsivaizduojamą „Spolu“ vyriausybės neveiksmingumą.

Nuo 2022 metų pabaigos Čekijos ekonomika išgyvena sąstingio laikotarpį, kurį lėmė silpnas svarbios prekybos partnerės – Vokietijos – ekonomikos augimas ir energetikos krizė po Rusijos invazijos į Ukrainą. Dėl šių iššūkių 2022 ir 2023 metais mažėjo realusis darbo užmokestis ir vyravo didelis infliacinis spaudimas. Nors iki 2025-ųjų infliacija smuko žemiau 3 proc., Čekijos namų ūkiai ir toliau kovoja su išliekančiu 2022–2023 metų kainų šoko poveikiu. Stagnacija sutapo su „Spolu“ kadencija.

Čekijos ekonominė politika, palyginti su kitomis regiono valstybėmis, buvo itin griežta. Nors nuo 2024 metų ekonominis augimas pamažu atsigauna, rinkėjai to nepajuto.

ANO, vadovaujama 2017–2021 metais premjeru buvusio A. Babišo, veiksmingai pasinaudojo šiuo ekonominiu nepasitenkinimu. Per A. Babišo kampaniją daugiausia dėmesio buvo skiriama rinkėjams svarbiems pažadams, įskaitant visiems prieinamą energiją ir tvirtą pensijų sistemos apsaugą.

Anot „Coface“, šią pergalę lėmė ir politinis susiskaldymas. Pažymima, kad koalicijos „Spolu“ vadovaujama centristų ir liberalų opozicija nesugebėjo suformuoti nuoseklaus bloko, o kaimiškųjų vietovių bei vyresnio amžiaus rinkėjai – ANO elektorato branduolys – aktyviai balsavo rinkimuose ir suteikė šiam judėjimui tvirtą postūmį. Parama iš nacionalistinės ir prieš imigraciją nusistačiusios SPD sustiprino suverenistinę dinamiką. Šie ir kiti veiksniai leido A. Babišui grįžti į valdžią su stipriu mandatu, nors būsimos koalicijos stabilumas išlieka neaiškus.

Naujoji vyriausybė paveldės palyginti stiprią ir atsigaunančią ekonomiką. Per pastaruosius metus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paspartėjo, o realusis darbo užmokestis per metus didėjo 4 proc. ir tai paskatino namų ūkių vartojimą. Dar svarbiau būsimiems politikos formuotojams yra tai, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2024 metais siekė 2,2 proc. BVP, todėl liko šiek tiek erdvės didinti fiskalines išlaidas, žadamas pagal ANO ekonominę darbotvarkę.

Rizikos

Išskirdama rizikas, kylančias Čekijai artimiausiu metu, valdant ANO, „Coface“ teigia, kad deficitas, nuolat viršijantis 3 proc. BVP, padidintų šalies finansinį pažeidžiamumą.

Čekija išlieka viena iš fiskaliniu požiūriu atsargiausių Vidurio Europos šalių, o valstybės skola sudaro apie 45 proc. BVP. Tačiau ANO siūloma ekonominė programa, kurioje numatoma mažinti mokesčius, didinti pensijas ir stiprinti valstybės kontrolę energetikos srityje, yra aiškus nukrypimas nuo fiskalinės ortodoksijos. Jei šios priemonės bus įgyvendintos be jų poveikį kompensuosiančių pajamų ar išlaidų mažinimo, fiskalinis deficitas gali kelerius metus viršyti 3 proc. BVP. Tai pakenktų Čekijos nacionalinio banko pastangoms mažinti infliaciją, pakirstų investuotojų pasitikėjimą ir keltų susirūpinimą dėl politikos nuspėjamumo.

„Coface“ priduria, kad užsitęsus konfrontacijai su Briuseliu, užtruktų iki 2026-ųjų numatytų likusių 2,5–3 mlrd. eurų išmokėjimas iš ES fondų. Tai sulėtintų infrastruktūros modernizavimą ir sumažintų investicinį potencialą.

Be to, Višegrado grupės atgimimas, A. Babišui susivienijant su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu ir Slovakijos premjeru Robertu Fico (Robertu Ficu), gali pakeisti ES vidaus dinamiką ir izoliuoti Prahą nuo Vakarų partnerių, sumažinti jos įtaką Briuselyje ir pakirsti jos, kaip patikimos ES partnerės, patikimumą.

Jų aljansas pabrėžia nacionalinį suverenumą, skeptišką požiūrį į centralizuotą ES politiką ir atsargią poziciją tokiais klausimais kaip migracija, teisinė valstybė ir klimato politika, o tai gali sustiprinti bloko euroskeptiškąjį sparną. Atsargesnis požiūris į Ukrainą, kurį atspindi A. Babišo raginimas riboti tiesioginę karinę pagalbą ir teikti pirmenybę vidaus gynybos poreikiams, galėtų priartinti Prahą prie Vengrijos ir Slovakijos suverenistinių pozicijų.

Toks poslinkis gali trukdyti bendradarbiauti ES ir NATO gynybos tiekimo grandinėse, o tai gali apriboti Čekijos įmonių, tokių kaip „Czechoslovak Group“, kuri gavo naudos iš Čekijos vadovaujamos Šaudmenų pirkimo Ukrainai iniciatyvos, galimybes.

Taip pat trapi koalicija Čekijoje gali sulėtinti sprendimų priėmimo procesą ir apsunkinti politikos koordinavimą. Vidiniai nesutarimai tarp potencialių koalicijos partnerių vis dar gali sutrukdyti įgyvendinti politiką ir atidėti reformas, ypač susijusias su ekonomikos skatinimu. Nepaisant to, tikėtina, kad vyriausybė iš esmės išliks stabili, atsižvelgiant į dominuojančią ANO padėtį ir plačią rinkėjų paramą.

Galiausiai, nors jokios reikšmingos struktūrinės reformos ar fiskalinės išlaidos neparems ilgalaikio augimo, „Coface“ prognozuoja, kad planuojamas ekonomikos skatinimas lems tolesnį augimą artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu. Kartu galimybė sudaryti koaliciją su STAN arba ODS (konservatyviomis partijomis) tam tikru mastu sulėtins fiskalinį skatinimą ir taip sumažins didelio valstybės biudžeto deficito tikimybę. Be to, Čekijoje galiojantys fiskaliniai įstatymai užtikrins papildomą apsaugą nuo pernelyg ekspansyvios fiskalinės politikos.