COP26: diplomatinių peripetijų arena ar pasikeitusių žaidimo taisyklių startas?

Bliūkštančios ambicijos

Paryžiaus sutartis numato klimato šilimo apribojimą iki mažiau nei 2 °C, idealiu atveju – iki 1,5 °C, lyginant su laikotarpiu iki pramonės perversmo, tačiau kai kurių stambių valstybių, klimato teršėjų, atstovų pasirinkimas nedalyvauti COP26 aptemdė tikslų pasiekiamumo optimistinių nuotaikų likučius. Šalį į Paryžiaus susitarimą sugrąžinęs JAV prezidentas Joe Bidenas nesibaimino apkaltinti Kiniją ir Rusiją, kad šios netrykšta kolektyviniu nusiteikimu klimato kaitos srityje.

"Kinija bando prisiimti pasaulio lyderės vaidmenį – ir neatvyksta čia!" – prieš išskrisdamas iš Glazgo ir turėdamas omenyje Kinijos vadovą Xi Jinpingą žurnalistams sakė jis. Nepaisant to, verta paminėti, kad Pekinas pažadėjo nutraukti savo indėlį į pasaulinį atšilimą ir pasiekti akmens anglių neutralumą iki 2060 m.

Dar griežčiau J.Bidenas atsiliepė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Rusija yra penkta didžiausia teršėja pasaulyje po Kinijos, JAV, ES ir Indijos. "Jo tundra dega – tiesiogine prasme, tundra dega. Jis turi rimtų klimato problemų, o noro ką nors daryti – nulis", – rėžė J.Bidenas. Daugelio mokslininkų nuomone, Rusija, ypač jos Sibiro ir Arkties regionai, yra viena iš labiausiai klimato kaitos veikiamų valstybių.

Birželį V.Putinas nurodė savo vyriausybei parengti planą, kaip iki 2050 m. sumažinti anglies dvideginio išlakas, kad jos būtų mažesnės nei ES. Iki 2060-ųjų šalis žada tapti neutrali klimato atžvilgiu.

Pats J.Bidenas suaktyvino JAV veiksmus klimato srityje ir pažadėjo iki 2050 m. visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, tačiau jis vis dar susiduria su kliūtimis savo šalies viduje.

Nekantriai lauktas Indijos premjero Narendros Modi pasisakymas taip pat nenudžiugino: valstybė paskelbė planuojanti tapti klimatui neutrali tik 2070 m.

Klimato aktyvistai sutartinai sako, kad COP26 kuluaruose skambančios kalbos kol kas buvo ryškesnės nei darbai, nors negalima atmesti ir jų. Daugiau kaip 80 valstybių Glazge jau prisijungė prie ES ir JAV iniciatyvos sumažinti metano išmetimą. Šalys iki 2030 m. šių dujų išmetimą nori sumažinti bent 30 proc., lyginant su 2020-aisiais.

Performansas: klimato aktyvistas iš "Ocean Rebellion" grupės COP26 metu prie INEOS integruotos naftos perdirbimo ir naftos chemijos gamyklos Grangemute, Škotijoje, surengė performansą. Pasirodymo metu "Naftos galva" vėmė pasityčiojimo degalais. B. Stansallo / AFP nuotr.

Kažkur girdėta?

Pasaulio lyderiai susitelkė ir ties miškų apsauga: naujajai iniciatyvai bus skirta apie 17,2 mlrd. eurų valstybinių ir privačių lėšų. Šį projektą palaikė daugiau kaip 100 lyderių, kurių šalyse auga daugiau kaip 85 proc. visų pasaulio miškų, įskaitant Amazonės drėgnąsias atogrąžų girias, Kanados borealinius miškus, Kongo baseino drėgnuosius miškus.

Iki 2030 m. sutarta sustabdyti miškų nykimą ir šį procesą nukreipti priešinga linkme – miškų plotų didėjimo link, numatoma užtikrinti autochtonų tautų teises ir pripažinti jų, kaip miško sergėtojų, vaidmenį.

Tačiau panaši deklaracija buvo paskelbta ir per 2014 m. JT klimato konferenciją, o po septynerių metų atliktas įvertinimas atskleidė, kad faktiškai nė viena vyriausybė minimos deklaracijos įsipareigojimų nevykdė. Medžiai toliau buvo kertami pramoniniu mastu, taip pat Amazonėje, kur miškų naikinimas netgi suintensyvėjo į valdžią atėjus prezidento Jairo Bolsonaro vyriausybei.

Tiesa, jis, užuot dalyvavęs COP26 konferencijoje, pasirinko kelionę į Italijos šiaurės rytinį Veneto Angilaros miestą, kuriame jam suteiktas garbės piliečio vardas. XIX a. pabaigoje apie 1 000 miestelio gyventojų, tarp jų – J.Bolsonaro protėviai, bėgdami nuo skurdo, emigravo į Braziliją.

Žmonija jau yra išnaikinusi pusę planetos miškų. Šio proceso žala klimatui dar labiau padidėja, kai anglies dvideginį sugeriančius medžius pakeičia galvijų ganyklos arba monokultūrų pasėliai. Apie ketvirtadalis viso dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dvideginio siejamas su žemėnaudos kaita – miškų kirtimu dėl medienos ir kitokiu jų naikinimu bei žemės ūkio naudmenų plėtra.

Tai ne pirmas ir ne paskutinis šansas prieš apokalipsę.

Ne pirmas ir ne paskutinis

Dar prieš COP26 Briuselyje diskutavę Europos politikai, sprendimų priėmėjai ir europinių idėjų kalvių atstovai sakė, kad ši JT klimato konferencija – puiki ES proga pasauliui pristatyti savo ambicingą strategiją. Tačiau tuo pat metu visi diplomatiškai susilaikė nuo komentarų apie realaus kolektyvinio proveržio potencialą.

"Tai ne pirmas ir ne paskutinis šansas prieš apokalipsę. Pats laikas užtikrinti, kad visi įsipareigojimai ir mechanizmai, pasiūlyti Paryžiaus susitarime, yra apibrėžti ir įgyvendinami, ir kad Paryžiaus susitarimas tikrai veikia", – "Euractiv" diskusijoje kalbėjo Europos Komisijos (EK) tyrimų direktorato už klimatą atsakingas vyresnysis pareigūnas Philippe'as Tulkensas.

EK klimato politikos pasiūlymai ir strategijos vystomos atsižvelgus į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) duomenis. Rugpjūtį paskelbta paskutinioji IPCC ataskaita privertė pasaulį rimtai sunerimti: joje tvirtinama, kad 1,5 °C augimo ribą, nustatytą 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarime, žmonija viršys apie 2030 m., jei nebus imtasi papildomų priemonių klimato kaitai stabdyti.

Toje pačioje ataskaitoje mokslininkai pabrėžia, kad ši riba bus pasiekta iki 2050 m., nepriklausomai nuo to, kaip sparčiai žmonija mažins iškastinio kuro naudojimą. Visuotinis atšilimas nuo XIX a. vidurio siekia 1,1 °C. IPCC mokslininkai įsitikinę, kad beveik visą šį temperatūros augimą sukėlė būtent žmogaus veikla.

P.Tulkensas pripažįsta, kad norint neviršyti 1,5 °C ribos būtinų pokyčių mastas ir tempas turi būti didesnis nei šiandien. ES liepą pristatytas "Fit for 55" planas, numatantis konkrečius bloko žingsnius, kurie turėtų padėti iki 2030 m. savo emisijas sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. tapti klimatui neutralus, yra rimtas iššūkis – be mokslo, verslo ir vyriausybių įsitraukimo veikiausiai vargiai įgyvendinamas.

EK atstovas pabrėžia, kad mokslo ir inovacijų programa "Europos horizontas" skirs 35 proc. savo biudžeto su klimatu susijusiai veiklai, o visa kita veikla, kurią nuo šiol finansuos ES, negalės kelti žalingo efekto klimatui, kaip sutarta Žaliajame susitarime.

Antony Froggattas iš Jungtinės Karalystės (JK) idėjų kalvės "Chatham House" mėgino juokauti, sakydamas, kad kaip britas nenori ginti ES, bet, jo vertinimu, nors ir ne visai adekvatus, "Fit for 55" paketas yra ambicingas atskirose srityse. "Tai neįvertina 2 °C atitikimo sąlygomis, bet tai yra geriau nei daugumoje kitų valstybių", – sako jis.

"Daug padaryta energijos tiekimo srityje, daug daugiau turi būti padaryta energijos vartojimo efektyvumo srityje, daug daugiau turi būti padaryta maisto ir žemės išnaudojimo sektoriuje, kur yra daug sudėtingiau sumažinti emisijas", – priduria A.Froggattas.

Rodyti pavyzdį

Iki 2017 m. ES išmetamųjų teršalų kiekį sumažino beveik 22 proc., palyginti su 1990 m., ir trejais metais anksčiau už nustatytą tvarkaraštį pasiekė savo 2020 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą. P.Tulkensas sako, kad tai yra pavyzdys, jog ES gali įrodyti, kad laikosi savo įsipareigojimų, tačiau informacija apie sėkmingą planų įgyvendinimą ne visada pasiekia paprastą žmogų. "Visuomenėje priimta manyti, kad politikų įsipareigojimai neįgyvendinami, bet kai kurie yra įgyvendinami ir buvo įgyvendinti, ir ES ekonomika nesugriuvo", – sako jis.

Žaliesiems Europos Parlamente (EP) atstovaujantis politikas iš Vokietijos Michaelis Blossas primena, kad po Paryžiaus konferencijos vyko daug kitų panašaus lygio susitikimų, kuriuose nuosekliai tvirtintas tas pats nusiteikimas – laikytis žemiau 2 °C ribos ir pasiekti 1,5 °C, bet, deja, tai vis dar nevyko. "Dabar esame kažkur 2,7 °C ribose", – sako jis.

1,5 °C iki 2030 m. – įmanomas rodiklis, bet jam pasiekti reikia tikrų klimato lyderių, akcentuoja M.Blossas. "ES sako, kad yra lyderiai, turėtume patys būti pavyzdžiu, bet "The Climate Action Tracker", mokslo pagrindo idėjų kalvė, kuri stebi klimato veiksmus įvairiose šalyse, ES tikslus vadina nepakankamais, nes esame tarp 2 °C ir 3 °C", – oficialia tyrėjų išvada dalijasi politikas.

Šveicarijos draudimo grupės "Zurich" generalinė direktorė Europoje Alison Martin atkreipė dėmesį į rugsėjį savo kompanijos paskelbtą metinę rezultatų lentelę, kurioje dėmesys atkreipiamas į tai, kad per pastaruosius metus buvo padaryta tik nedidelė pažanga siekiant sumažinti anglies dioksido kiekį. Atsinaujinanti energetika, jos jungtys džiugina, tačiau subsidijos kurui ir CO2 emisijų grįžimas arčiau priešpandeminio laikotarpio režimo nuteikia ne taip optimistiškai.

Prašymas: ant Pasaulio gamtos fondo (angl. World Wide Fund for Nature, WWF) stendo Glazge paliktas raštelis su žodžiais: "Pasaulio lyderiams. Noriu, kad pasodintumėte daugiau medžių. Padarykite viską, ką galite." O. Scarffo / AFP nuotr.

Anglies mokestis

Likus tik kelioms dienoms iki Glazge tebevykstančios klimato konferencijos, JT Aplinkos programa (UNEP) paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad šalių pateikti vėliausi kovos su klimato pokyčiais planai – jeigu būtų įgyvendinti – leistų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį daug mažesniu mastu, nei reikėtų siekiant, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 °C. UNEP valstybių planus mažinti ŠESD išlakas pavadino silpnais ir iki šiol neįgyvendintais pažadais.

COP26 turėtų paskatinti iniciatyvą, kad išsivysčiusios šalys laipsniškai nutrauktų anglių naudojimą iki 2030 m. ES turėtų tapti šios koalicijos dalimi. Kita svarbi konferencijos iniciatyva – sutarti dėl galutinės iškastiniu kuru varomų variklių gamybos užbaigimo datos, kuri numatyta iki 2035 m. ES "Fit for 55" plane tai jau yra užfiksuota.

Paryžiuje tikslas buvo pasirašyti susitarimą, dabar tikslas – susitarti kaip pasiekti tą susitarimą.

Vienas iš COP26 tikslų – nustatyti taisykles vadinamajai išmetamųjų teršalų prekybos sistemai (angl. emission trading system), nustatant pasaulinę CO2 emisijų kainą. Taip būtų apmokestinamas teršalų išmetimas į aplinką, o iš to gautos lėšos skiriamos klimato kaitai mažinti. Apie tai kalbama Paryžiaus susitarimo 6-ajame straipsnyje, kuris numato šalių įsitraukimą mažinant šiltnamio dujų emisijas per savanorišką tarptautinį bendradarbiavimą ir tam skirtus mechanizmus.

Pasaulio lyderiams teks susitarti, ar vadinamieji CO2 mažinimo sertifikatai bus parduodami tarptautiniu mastu ir kokios bus jų taisyklės, kadangi kol kas skirtingose šalyse bendrų apibrėžtų taisyklių nėra. Kol viso to nebus – susitarimas bus "tik popierius, o ne realus CO2 mažinimas", neabejoja M.Bloss.

A.Froggatt akcentuoja, kad kol kas yra dideli CO2 mokesčių skirtumai. "Pavyzdžiui, ES kalbame apie 60 eurų už 1 t, Kinijoje, kuri šiemet pirmą kartą pristatė savo anglies rinką, kaina yra mažesnė nei 10 dolerių už 1 t, o globalus vidurkis yra apie 3 doleriai už 1 t", – išlakų apmokestinimo skaičiais dalijasi jis.

"Paryžiuje tikslas buvo pasirašyti susitarimą, dabar tikslas – susitarti kaip pasiekti tą susitarimą. JAV, Japonija, JK, ES reikšmingai pasižadėjo, bet ne visos didžiosios G20 šalys kaip Indija, Kinija, Australija, Rusija davė tokių ambicingų impulsų. Tai bus esminis testas, ar mes pamatysime keliamas ambicijas", – apie bendras COP26 nuotaikas konferencijos išvakarėse kalbėjo A.Froggatt.

Šiuo metu ES pirmininkaujančios Slovėnijos JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (angl. United Nations Framework Convention on Climate Change, UNFCCC) delegacijos vadovo pavaduotoja Jana Urh Lesjak nesiūlo koncentruotis į vieną žaidėją, pavyzdžiui, Kiniją. "Ji nėra pagrindinė kalbant apie Glazgo rezultatus, nes mes turime tiek daug skirtingų šalių su tiek daug skirtingų pasiūlymų ant stalo, kad, tikriausiai, geriausia turėti labai tylią diplomatiją, gerbiant skirtingus matavimus, kurie yra naudojami Kinijos ekonomikoje. Derybų procese jie neturi to pačio požiūrio apie nustatytas nacionalines įmokas", – realų ir kartu diplomatišką požiūrį pateikia ji.

Grįždama prie vadinamojo anglies mokesčio J.Urh Lesjak pabrėžia: svarbu kalbėtis su žmonėmis, aiškinti, kodėl tokios priemonės yra reikalingos, nes tokie ar panašūs nauji mokesčiai paprastam žmogui iš esmės reikš, kad jų neelektrinių automobilių išlaikymas veikiausiai pabrangs.

Žmogiškasis intelektas

ES pirmininkaujančios Slovėnijos atstovė žino, kad šiuo metu esminis klausimas tiek bloke, tiek visame pasaulyje – atsparumas klimato pokyčiams. Vasarą dalį Europos drebinę potvyniai tėra tik vienas iš pavyzdžių, kuo žmonijai realiai gresia klimato pokyčiai. Visame pasaulyje tokių klimato svyravimo pavyzdžių – apstu.

A.Froggatt priduria, kad išsivysčiusioms šalims investuoti į besivystančių ir pažeidžiamų valstybių prisitaikymo prie klimato kaitos priemones – būtina, galiausiai tai veda ir prie migracijos bangų.

2009 m. besivystančioms šalims buvo nutarta skirti 100 mlrd. dolerių kasmet, kurie būtų skirti klimato pokyčių padariniams švelninti. Pasak M.Bloss, šie tikslai vis dar nepasiekti.

Skaičiuojama, kad vienas į atsparumą klimato kaitai investuotas euras išsaugo penkis eurus ir padeda pasiekti geresnių aplinkosaugos rezultatų. Technologijos ir dirbtinis intelektas prisideda prie klimatą gelbėjančių priemonių, bet ekspertai sutinka, kad pasitikėjimas tik technologijomis – pavojingas, reikalingas ir visuotinis žmogiškasis intelektas.

A.Froggatt kaip pavyzdį pateikia gyvulinę agrokultūrą, kuri sudaro apie 15 proc. pasaulinių emisijų. Šias emisijas potencialiai sumažinti gali laboratorijoje užauginta mėsa, kuri jau yra reali galimybė, tačiau klausimas, ar vartotojas pasirinks tokią mėsą kaip alternatyvą įprastai, vien tam, kad prisidėtų švelninant klimato pokyčius.

Diskusijos tęsiasi

Pokyčiams reikia ne tik politinės valios, bet ir verslo bei investicijų. P.Tulkens tikina matąs aiškias tendencijas, kad verslas pasiruošęs investuoti, tačiau kartais jam trūksta apibrėžtumo iš politikų pusės. "Vyriausybės galėtų sudaryti geresnes sąlygas verslui judėti šia linkme", – priduria A.Froggatt.

Praktika rodo, kad investuotojams pritrūksta ne tik politinės valios, bet ir iš tiesų efektyvių projektų. "Mums reikia aiškios sistemos, kas yra žalia, o kas ne, kalbant apie finansavimą. Tam turime ES tvaraus finansavimo taksonomiją, apie kurią daug diskutuojama. Pavyzdžiui, vieni mano, kad atominė energetika ir dujos yra tvaru – aš taip nesakyčiau, nes absoliučiai neaišku, kur laikyti radioaktyviąsias atliekas. Tai yra didžiulė problema ir mes žinome, kad tai turi būti saugu kitam 1 mln. metų", – sako M.Bloss.

"Dujos turi labai intensyvų neigiamą poveikį klimato krizei ir kalbant ne tik apie emisijas, kai yra deginamos, bet ir skaičiuojant metano bei transporto emisijas. ES taksonomija gali pakeisti žaidimą, bet tai turi būti gerai atlikta", – priduria jis.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai pareiškė, kad ES privalo išlaikyti atomines ir dujų elektrines kaip stabilius energijos šaltinius, Bendrijai pereinant prie klimatui mažą poveikį darančios ekonomikos.

Ji tikina, kad greta atsinaujinančios energetikos elektrinių vis dar reikalingas stabilus šaltinis – branduolinis, o pereinamuoju laikotarpiu – ir gamtinės dujos. Branduolinės elektrinės anglies dvideginio į atmosferą beveik neišleidžia, o dujos, mažiausiai taršios rūšies iškastinis kuras, suteikia galimybę stabilizuoti energijos gamybą, kol vystomi alternatyvūs šaltiniai.

EK iki metų pabaigos privalo pasiūlyti vadinamąjį žaliąjį klasifikatorių (angl. green taxonomy) – aplinkai draugiškais laikomų energijos šaltinių sąrašą. Šis žingsnis atvertų prieigą gauti finansavimą pagal ES naująjį ekologinį planą ir suteiktų technologijoms konkurencinį pranašumą.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje atominės elektrinės pagamina 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, be to, daug jos eksportuojama. Dabar šalis ruošiasi atnaujinti atominių elektrinių statybą.

Vystantis krizei dėl sparčiai kylančių dujų kainų dešimt ES valstybių, su Prancūzija priešaky, spalio viduryje paskelbė pareiškimą, reikšdamos palaikymą branduolinei energetikai. Tačiau kitos šalys, tarp jų Vokietija, Austrija ir Liuksemburgas, tokiems siūlymams priešinasi ir atkreipia dėmesį į M.Bloss įvardytą problemą: neišspręstą radioaktyviųjų atliekų ilgalaikį saugojimą.

Spalį EK U.von der Leyen pavaduotojas Valdis Dombrovskis gynė branduolinę energetiką per ES finansų ministrų susitikimą, skatindamas pripažinti jos vaidmenį kaip mažai anglies junginių paskleidžiantį energijos šaltinį.

Belgijos seneliai – už draugišką klimatą anūkų ateičiai

Grupė belgų senelių susiruošė į 100 km žygį, kuris prieš pat COP26 juos vedė tiesiai į Glazgą. Jie rinkosi maršrutą, simbolizuojantį pramonės revoliucijos kilimą, atlikusį didelį vaidmenį Škotijos vystymosi procese.

Dvidešimt senelių spalio 24 d. susirinko Liuksemburgo aikštėje Briuselyje, o vėliau sėdo į traukinį, kurio kelionės tikslas buvo Londonas. Prieš pradėdami žygį į Glazgą jie vyko ir į Edinburgą.

Grupė, pavadinimu "Grootouders Voor Het Klimaat" (liet. "Seneliai už klimatą"), keliavo traukiniu ir pėsčiomis, nesinaudodami jokiomis kitomis transporto priemonėmis. "Galite pamatyti pramonės revoliucijos pradžią ir nesąmoningai čia prasidėjusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pradžią", – naujienų agentūrai "Belga" apie pasirinktą maršrutą pasakojo seneliu prisistatantis kelionių vadovas Lucas Debuyst.

"Išvykti iš Belgijos taip pat pasirinkome Liuksemburgo aikštę Briuselyje. Ne tik todėl, kad jis yra netoli Europos Parlamento, bet ir dėl to, kad čia stovi Johno Cockerillo statula – sunkiosios pramonės pradžios Europos žemyne simbolis", – pridūrė jis. Grupė taip pat planavo renginį prie Jameso Watto, garo variklio išradėjo, statulos.

"Kelionė iš Edinburgo palei Sąjungos kanalą ir Forto bei Klaido kanalus – abu datuojami pirmaisiais pramonės revoliucijos metais – nukelia mus į Glazgą", – grupės puslapyje rašė L.Debuyst.

"Būtent Glazgo universitete Jamesui Wattui (1736–1819) pavyko Thomaso Newcomeno variklį paversti modernia garo mašina, 1769 m. padidinus efektyvumą nuo 1 proc. iki 19 proc. Milžiniškas žingsnis. Iš dalies dėl to, kad netoliese esančiame Lankašyre gausu anglies ir geležies rūdos, industrializacija čia tikrai įsibėgėjo", – pasakoja jis.

Dar prieš išvykimą "Seneliai už klimatą" planavo Glazge surengti keletą susitikimų, įskaitant su organizacija "Jaunimas už klimatą", taip pat su federaline Belgijos klimato ministre Zakia Khattabi ir šalies delegacijos vadovu Peteriu Wittoecku.