Panašius dokumentus neseniai Kyjivas pasirašė su Berlynu, Londonu ir Paryžiumi.

Tikėdamasi kada nors įstoti į NATO, Ukraina siekia sustiprinti savo saugumą dvišaliais susitarimais.

„Susitarimas reiškia, kad būsima karinė ir civilinė parama bus nustatyta dvišaliu politiniu susitarimu ateinantiems 10 metų“, – sakoma Danijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Parama bus finansuojama iš Danijos Ukrainos fondo, kurio vertė šiuo metu siekia 69,1 mlrd. kronų (9,3 mlrd. eurų), sakoma jame.

Remiantis naujausiais Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Danija yra ketvirta didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja.

„Danija yra viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių, ir aš tuo didžiuojuosi“, – žurnalistams sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).

„Šie įsipareigojimai tiesia tiltus į būsimą Ukrainos narystę ES ir NATO“, – sakoma danų vyriausybės pareiškime.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Danijos gynybos ministerijai pristatant 15-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 1,7 mlrd. kronų (228,1 mln. eurų).

Ji teigė, kad palaikydama ryšius su Čekija finansavo 15 tūkst. artilerijos šaudmenų, kurie Ukrainai bus pristatyti per kelis mėnesius, pirkimą.

Į paketą taip pat įtraukta oro gynybos, išminavimo įranga ir dronai.

Ji teigė, kad pirmieji naikintuvai F-16, kuriuos pernai kartu su Nyderlandais ir Norvegija pažadėjo pristatyti Ukrainai, bus pristatyti iki vasaros, „jei viskas vyks pagal planą“.

Danijos įsipareigojimas saugumo srityje apima tolesnį karinės medžiagos ir mokymų teikimą, „tačiau jis taip pat pranašauja daug glaudesnį Danijos ir Ukrainos bendradarbiavimą, kuris, be kita ko, apima bendradarbiavimą kibernetinėje ir žvalgybos srityse“, pareiškime teigė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas).