„Rusija į šį konfliktą žiūri, kaip į konfliktą su visu Vakarų pasauliu ir ruošiasi karui prieš NATO“, – pirmadienį po Vilniaus viršūnių susitikimo žurnalistams sakė M. Frederiksen.
„Turime sutarti ne tik dėl procentų, kuriuos išleisime gynybai, tačiau turime tartis dėl realios karinės įrangos, kad visada būtume pasiruošę realiai gintis prieš bet kokį priešą. Aišku, tuo pačiu turime toliau palaikyti Ukrainos drąsią kovą dėl laisvės“, – teigė Danijos premjerė.
Anot jos, pirmadienio viršūnių susitikimo Vilniuje pagrindinė tema buvo būtent tai – bendra Rytų ir Šiaurės Europos gynyba prieš karo Ukrainoje nestabdantį Vladimirą Putiną ir Rusiją.
„Šiandienos susitikimas buvo apie vieną vienintelį dalyką – mūsų šalių ir viso žemyno saugumą, gebėjimą atgrasyti ir apsiginti. Rusijos keliamas pavojus mums visiems yra realus ir labai rimtas. Karas Ukrainoje tęsiasi, V. Putinas kalba apie taiką dienos metu, tačiau naktimis – bombarduoja. Matome, kad Rusija tampa vis agresyvesnė ties Baltijos jūra“, – tvirtino M. Frederiksen.
Pasak Danijos atstovės, NATO turi imtis drąsių sprendimų, greitai ir efektyviai investuoti į savo gynybą ir išlaikyti aljansą stipriausiu kariniu bloku pasaulyje.
„Todėl yra privaloma, kad po trijų savaičių vyksiančiame NATO viršūnių susirinkime Hagoje mes priimtume drąsius ir užtikrintus sprendimus. Mano nuomone, kelias į priekį yra vienintelis – visi turime labai daug investuoti į savo bendrą gynybą ir tai daryti greitai“, – teigė M. Frederiksen.
„NATO yra stipriausias karinis aljansas istorijoje, todėl mes turime susikaupti, kad taip išliktų ir toliau“, – reziumavo Danijos ministrė pirmininkė.
Pirmadienį Vilniuje vykstančio šalių viršūnių susitikimo metu „Bukarešto devintuko“ bei Šiaurės šalių lyderiai pasirašė memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei toliau remti Ukrainą kare su Rusija.
Apie tai skelbta ir anksčiau, kai NATO vadovas Markas Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“.
Memorandume Vilniaus viršūnių susitikimui pirmininkaujančių NATO valstybių lyderiai taip pat iškėlė tikslą stiprinti bendradarbiavimą transatlantinės gynybos pramonės srityje bei didinti Europos indėlį į bendras aljanso išlaidas gynybai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau seniai reikalauja sąjungininkių daugiau investuoti į savo gynybą ir kaip tikslą nurodo 5 proc. BVP. Tačiau šį rodiklį daugelis valstybių laiko nerealiu.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu Lietuvos gynybai skirti 5–6 proc. BVP kasmet.
(be temos)
(be temos)