Vyriausybės schemą pasiūlyti maždaug 3,8 mln. ES piliečių teisę po „Brexit“ nuolat gyventi Britanijoje lydi kontroversijos.

Reaguodama į visuomenės pasipiktinimą ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) sausio mėnesį atsisakė 65 svarų (74 eurų) mokesčio už prašymo pateikimą, kuris būtų buvęs įvestas įsigaliojus „Brexit“.

Programos statusui taip pat kenkia nežinomybė dėl to, kada – ir net ar – JK išstos iš ES.

JK vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius prašymus dėl leidimų nuolat gyventi pateikė 103 tūkst. Lenkijos piliečių.

Rumunai pateikė 90 tūkst., o italai – 71 tūkst. prašymų. Pirmajame penketuke dar yra Portugalija ir Ispanija.

Schemą prižiūri vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas), kuris yra tarp 11 pasiskelbusių kandidatų liepos mėnesį ministro pirmininko poste pakeisti Th. May.

„ES piliečiai yra mūsų draugai, kaimynai ir kolegos, kurie labai prisideda prie šios šalies. Kad ir kokia būtų „Brexit“ baigtis, norime, kad jie liktų“, – sakoma S. Javido pareiškime.

„Pagal mūsų nemokamą ir paprastą ES apsigyvenimo schemą jau gauta 750 tūkst. paraiškų, ir tai nepaprastai padrąsina. Tikiuosi, kad ši pradinė sėkmė artimiausiais mėnesiais tęsis“, – pridūrė vidaus reikalų sekretorius.

Ekonominiai rūpesčiai ir troškimas apriboti migraciją, ypač iš rytinių Europos šalių, tokių kaip Lenkija ir Rumunija, buvo vieni iš veiksnių, paskatinusių rinkėjus 2016 metais balsuoti už „Brexit“.

JK atsiskyrimas nuo kitų 27 ES valstybių, iš pradžių turėjęs įvykti šių metų kovo 29 dieną, šalies parlamentui atsisakant patvirtinti „skyrybų“ sąlygas buvo atidėtas iki balandžio 12-osios, o paskui – iki spalio 31-osios.

Londonas dar gali prašyti Briuselio naujo atidėjimo arba nuspręsti išstoti be sutarties, bet nuogąstaujama, kad tokiu atveju kiltų chaosas prie šalies sienų ir bendrai šalies ekonomikoje.