„Raginame JAV nustoti kištis į Venesuelos vidaus reikalus, panaikinti Venesuelai taikomas neteisėtas vienašališkas sankcijas ir imtis daugiau veiksmų, kurie padėtų užtikrinti taiką, stabilumą ir vystymąsi Venesueloje ir kitose šalyse“, – spaudos konferencijoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Pirmadienį D. Trumpas nurodė, kad Jungtinės Valstijos įves antrinius tarifus šalims, perkančioms Venesuelos naftą, „dėl daugybės priežasčių, įskaitant tai, kad Venesuela tikslingai ir apgaulingai į Jungtines Valstijas slapta išsiuntė dešimtis tūkstančių aukšto rango ir kitų nusikaltėlių“.

Kinija yra didžiausia Venesuelos naftos importuotoja; tarp kitų pirkėjų – Indija, Ispanija ir pačios Jungtinės Valstijos.

Guo Jiakunas paragino Jungtines Valstijas „daryti daugiau taikai, stabilumui ir vystymuisi Venesueloje bei kitose šalyse palankių dalykų“.

Venesuelai jau ne vienus metus taikomos JAV sankcijos. Sausį paskelbtu nauju paketu padidintas atlygis, siūlomas už informaciją, kuri padėtų suimti prezidentą Nicolas Maduro ir kitus vyriausybės pareigūnus.

D. Trumpas jau pritaikė visuotinį 20 proc. tarifą Kinijos importui, kurį susiejo su pastangomis sustabdyti fentanilio srautą į Jungtines Valstijas.

Pekinas paragino pradėti dialogą, tačiau taip pat atsakė iki 15 proc. muitais įvairioms JAV žemės ūkio prekėms, įskaitant sojų pupeles, kiaulieną ir vištieną.

Kinija, didžiausia pasaulyje plieno gamintoja, taip pat pažadėjo imtis „visų būtinų priemonių“ dėl atskirų JAV muitų plienui ir aliuminiui.

Guo Jiakunas antradienį sakė, kad prekybos kare laimėtojų nebus, o „papildomų mokesčių ir tarifų įvedimas tik padidins Amerikos įmonių ir vartotojų nuostolius“.

Kanada ir ginčas PPO

Kinija antradienį taip pat apkaltino Kanadą rimtai pakenkus jos interesams, kai Otava kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Pekino papildomų muitų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams.

„Raginame Kanadą imtis konkrečių veiksmų, kad ištaisytų savo netinkamą praktiką ir užtikrintų normalią prekybą bei bendradarbiavimą abiejų šalių įmonėms“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Šį mėnesį Pekinas 100 proc. papildomu muitu apmokestino iš Kanados importuojamą rapsų aliejų, išspaudas – pašarų rūšį – ir žirnius.

Kinija teigė, kad tai buvo atsakas į Otavos sprendimą pernai nustatyti 100 proc. tarifus importuojamiems kiniškiems elektriniams automobiliams.

„Kinija imasi būtinų atsakomųjų priemonių, kurios yra visiškai pagrįstos ir atitinka įstatymus“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

PPO pirmadienį pranešė, kad Kanada pradėjo ginčą su Kiniją dėl papildomų muitų. Organizacijoje pateikus skundus, prasideda nesutariančių narių konsultacijos.

Jei nepavyksta susitarti, skundo pateikėjas gali prašyti sudaryti specialią komisiją, kurią sudaro 3–5 ekspertai.

Kanada yra viena didžiausių rapsų augintojų pasaulyje, o Kinija istoriškai buvo viena didžiausių jų pirkėjų. Iš rapsų gaminami maistinis aliejus, pašarai ir biodyzelinas.

Tuo tarpu jūros gerybėms ir kiaulienai bus taikomas 25 proc. mokestis.

Šį mėnesį Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly žurnalistams Otavoje pareiškė, kad Kinija pastarosiomis savaitėmis įvykdė mirties bausmę keturiems Kanados piliečiams, nepaisydama Otavos prašymų parodyti atlaidumą.

Kinija tvirtino, kad vykdydama egzekucijas veikė pagal įstatymus.