Egipto kariuomenė pareiškė, jog perima valdžią, o prezidentą Mohamedą Morsi verčia iš posto. Dabar jau sunku pasakyti, kas bus toliau. Aišku tik tai, kad ekonominės ir socialinės problemos pačios neišsispręs.

Demokratijos bomba sprogo

Praėjo vos dveji metai nuo dienos, kai egiptiečiai išvertė iš posto ilgus metus šaliai vadovavusį Hosni Mubaraką. Faraonu vadintas H.Mubarakas vėliau mynė teismų slenksčius, o tauta rinko naujuosius šalies vadovus.

2011 m. didžiausioje pagal gyventojų skaičių arabų valstybėje buvo išrinktas parlamentas, po metų šalies vadovu tapo islamiškos Musulmonų brolijos narys M.Morsi.

Tačiau ramybės politinės reformos Egipte neatnešė. Ir vargu ar galėjo... Socialinė ir ekonominė padėtis Egipte kaip buvo prasta, taip ir liko.

Daugelis ėmė svaidytis kaltinimais, esą M.Morsi, užuot rūpinęsis šalies problemomis, ėmė telkti valdžią. Kiti piktinosi, kad Musulmonų brolija – karštai religinga, net ekstremistinė, todėl neva engs sekuliarius gyventojus.

Galiausiai prie viso jovalo prisidėjo įsisenėjusios visuomenės problemos – nedarbas, skurdas, kitos socialinės problemos, sudėtinga ekonominė padėtis... Tai vėl suveikė kaip katalizatorius.

Šios savaitės viduryje demokratijai, atrodo, buvo padėtas taškas. Bent dabar taip atrodo.

Nusivylė Musulmonų brolija

Tiesa, po rinkimų daug kas kalbėjo, kad egiptiečių pasirinkimas balsuoti už Musulmonų broliją – lauktas. Brolija, be abejonės, buvo geriausiai žinoma iš visos gausybės Egipto politinių jėgų.

Pripažįstama ir gerbiama, organizuota, kadaise kovojusi pogrindyje prieš režimą, Musulmonų brolija įveikė daugelį savo marginalinių varžovų iš liberaliosios, demokratiškos, socialdemokratiškos stovyklų.

Visgi ekspertai atsargiai vertino rinkimų baigtį. Pasak jų, buvo sunku nuspėti, kaip Egiptui, o tiksliau, išrinktoms skirtingų pažiūrų politinėms jėgoms, seksis „perkurti“ šalį.

Nuogąstavimai, atrodo, buvo pagrįsti. Politinės kovos ir protestai tapo kone Egipto kasdienybe.

Kariuomenė kurį laiką į neramumus žvelgė iš šono. Tačiau antradienį tarė savo žodį – paskelbė ultimatumą. Jame aiškiai pasakyta – M.Morsi privalo per 48 valandas sureguliuoti krizę ir pasitraukti, antraip kariškiai įsikiš.

Gynybos ministras ir ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Abdelas Fattah al Sisi įvykdė, ką žadėjo.

Kadangi M.Morsi nepasitraukė, priešingai, per savo atstovus pareiškė, kad „kovos su perversmu“, kariškiai prezidentą nušalino, o policija pradėjo suiminėti svarbius prezidento padėjėjus ir Musulmonų brolijos lyderius. Buvo išduota 300 arešto orderių Musulmonų brolijos pareigūnams.

Nutrauktos ir Musulmonų brolijos televizijos transliacijos. Areštuoti ir televizijos „Al Jazeera“ Egipto filialo darbuotojai, nes transliavo nuverstojo M.Morsi kalbą.

Kariškiai ėmėsi iniciatyvos

Protestuotojų buveinėje Egipto sostinės Tahriro aikštėje liejosi džiaugsmo ašaros. Žmonės kelias valandas sveikino vieni kitus, švilpė, leido pirotechnikos priemones ir spaudė automobilių garsinius signalus.

„Tai naujas istorinis momentas. Atsikratėme M.Morsi ir Musulmonų brolijos“, – džiaugėsi vienas linksmybių dalyvis Omaras Sherifas.

Daugelis susirinkusių protestuotojų kaltino šalies vadovą išdavus 2011 m. revoliuciją – tuo, kad valdžia buvo sukoncentruota jo Musulmonų brolijos rankose.

O M.Morsi šalininkų gretose tvyrojo pyktis. Jie sakė, kad niekuomet nepripažins perversmo.

Daugelis ekspertų nuogąstauja, kad nesutarimai tarp abiejų stovyklų gali sukelti Egipte labai rimtą krizę.

Musulmonų brolija tiek Egipte, tiek regione turi nemažai šalininkų. Ar nekils ginkluotų susirėmimų, nors ji jau seniai sudėjo ginklus?

Jau vykstant protestams neišvengta aukų. Per savaitę iki M.Morsi nuvertimo per susirėmimus žuvo mažiausiai 50 žmonių.

Tiesa, A.F.al Sisi ramino, kad kariuomenė kontroliuoja situaciją.

Pirmiausia, į Kairo ir kitų miestų gatves išriedėjo tankai ir kariuomenės daliniai. Vėliau generolas išdėstė kelio į politinį pereinamąjį procesą detales.

Pasak jo, islamistų parengta konstitucija bus įšaldyta, taip pat bus surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, tačiau neįvardijo termino. A.F.al Sisi pridūrė, kad kariškiai nesikiš į politiką. Esą „armija liks atokiai nuo politikos“.

Galiausiai Egipto kariškiai pranešė, kad laikinuoju vadovu paskelbė Aukščiausiojo konstitucinio teismo pirmininką Adly al Mansourą. Beje, į šį postą A.al Mansourą paskyrė pats M.Morsi, kurio pareigas jis dabar eis.

Tarptautinė reakcija

Tarptautinė bendruomenė paragino Egipto kariškius ir kitus pareigūnus vengti smurto protrūkių.

JAV prezidentas Barackas Obama paragino Egiptą kuo greičiau grįžti prie renkamos civilinės vyriausybės, o Didžioji Britanija išsakė susirūpinimą dėl armijos įsikišimo.

Jungtinių Tautų vadovas Ban Ki-moonas teigė suprantantis, kad egiptiečiai buvo „stipriai nusivylę“ savo lyderiu, tačiau taip pat pridūrė esantis susirūpinęs dėl armijos įsikišimo.

ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton išreiškė viltį, kad laikinoji administracija, kurią paskelbė naujasis režimas, bus visiškai veiksni ir kad bus užtikrinamos žmogaus teisės bei įstatymų viršenybė. Tačiau svarbiausia ES valstybė Vokietija pabrėžė, jog M.Morsi nušalinimas yra „didelis atsitraukimas nuo demokratijos“.

Vengti smurto paragino ir Rusija, o Saudo Arabijos karalius Abdullah gyrė armijos įsikišimą.