Europai teks taupyti. Kitos išeities niekas nemato. Kaip taupyti ir išlaikyti ekonomikos augimą? Šis klausimas – galvos skausmas ne vienam Europos politikui.

Žlugo koalicija

Antai Nyderlanduose vyriausybės bandymas imtis karpyti biudžetą sukėlė krizę vyriausybėje, kuri baigėsi ministrų kabineto žlugimu.

Šalyje bus šaukiami pirmalaikiai rinkimai. Tai pranešė premjeras Markas Rutte.

Tiesa, finansų ministras Janas Keesas de Jageris neatmetė galimybės, kad dėl taupymo projekto gali būti mėginama susitarti su kitomis šalies partijomis.

M.Rutte's liberali Laisvės ir demokratijos partija buvo sudariusi koaliciją su Krikščionių demokratų partija ir dešiniąja Laisvės partija, vadovaujama skambiomis kalbomis garsėjančio Geerto Wilderso.

Vyriausybė buvo prisaikdinta 2010 m. spalį, tų metų vasarį žlugus ankstesnio premjero Jano Peterio Balkenende's, kilus nesutarimams dėl tolesnio NATO pajėgų misijos Afganistane karinio palaikymo.

G.Wildersas koaliciją palaikė, todėl iki praeito mėnesio ji turėjo 76 mandatus 150 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose.

Tiesa, šią savaitę daugumos nebeliko, kai vienas G.Wilderso partijos narys nusprendė tapti nepriklausomu, o ir pats G.Wildersas pareiškė, kad neketina remti biudžeto karpymo.

Ilgos ir nesėkmingos derybos

Derybos dėl biudžeto karpymo truko net septynias savaites. Tačiau Laisvės partijos atstovai pareiškė, kad „negali įgyvendinti“ ES reikalavimų.

Ultradešiniųjų lyderis G.Wildersas sakė apgailestaujantis, kad derybos nutrūko, tačiau tvirtino, jog planuojamas išlaidų karpymas nepriimtinas.

„Tai paketas, kuris pakenks ekonomikos augimui ateinančiais metais ir leis didėti nedarbui“, – kalbėjo politikas.

Taupymo priemonių pakete buvo numatyta padidinti pridėtinės vertės mokestį, įšaldyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir mažintis išlaidas sveikatos apsaugos ir plėtros sektoriuose.

Skaičiuota, kad reformos turėtų padėti sutaupyti 16 mlrd. eurų (55,2 mlrd. litų) biudžeto lėšų.

Nyderlandus imtis karpyti biudžetą pastūmėjo vis netylančios kalbos, kad šalis gali netekti aukščiausiojo AAA kreditavimo reitingo, taip pat pasirodžiusios prognozės, jog 2013 m. biudžeto deficitas padidės iki 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

Kadangi Nyderlandai pritarė ES stabilumo paktui, šalis įsipareigojo, kad didžiausia nacionalinių biudžeto deficitų riba neviršys 3 proc. BVP.

Visuomenės spaudimas

Finansinio stabilumo paktas buvo patvirtintas visose ES valstybėse, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Čekijos respubliką.

Ekonomistai sako, kad alternatyvų biudžetui karpyti nėra, tačiau būtina išlaikyti biudžeto konsolidavimo ir ekonomikos augimo balansą.

Staigus ir drastiškas biudžeto karpymas, pasak ekonomistų, tik pagilintų recesiją, padidintų nedarbą ir apsunkintų pajamų į biudžetą surinkimą. Panašiai nutiko Graikijoje.

Recesija šiuo metu fiksuojama Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, taip pat Čekijoje. Recesija šių metų pirmą ketvirtį prognozuojama ir Vokietijai, nors tikslių skaičių nėra.

Visuomenės nepasitenkinimas taip pat juntamas. Antai Prancūzijoje pirmąjį rinkimų turą laimėjo François Hollande'as, pažadėjęs sukurti daugiau darbo vietų ir skatinti gamybą, užuot drastiškai karpęs išmokas.

Tiesa, F.Hollande'as nėra prieš eurą, bet jam nepatinka ES stabilumo pakto nuostatos.

Protestų prieš karpymo ir mokesčių kėlimo programą kilo ir Čekijoje.

Tai vėl paskatino kalbas, kad Vokietijos inicijuotas Europos taupymas – pernelyg griežtas ir nėra tinkamiausia priemonė finansų krizei suvaldyti.

Vis dėlto ekonomistai sako, kad alternatyvų taupymui nėra ir nebus.

Jensas Weidmannas, Vokietijos centrinio banko prezidentas, pabrėžė: „Nėra alternatyvos. Negalima skolintis, kad grąžintum skolas. Reikia karpyti – tai vienintelis ką nors žadantis būdas.“

Tokie teiginiai, kaip J.Weidmanno, – populiarūs prie fiskalinės drausmės pripratusioje Vokietijoje.

Tačiau ekonomistė iš konsultacijų firmos „Ernst & Young“ Marie Diron sako, kad vokiečiai turėtų labiau skatinti vidinį vartojimą, ne tik taupyti. Pasak jos, vokiečių vartojimas galėtų sujudinti ir kitų šalių gamybos sektorių, nes Vokietija daugiau importuotų.

„Taupymas turi būti platesnės ekonomikos politikos dalis“, – sakė ekspertė.

Tiesa, kai kurie Europos šalių lyderiai pabrėžė, kad ir ekonomikos skatinimas – ne panacėja.

Portugalijos premjeras Vitoras Gasparas teigė, kad buvusi šalies vyriausybė klaidingai ėmėsi finansinio skatinimo programos – ji tik padidino valstybės skolą, o ilgalaikių rezultatų nedavė.

„Mano šalis – geras pavyzdys, kad trumpo laikotarpio ekonomiką skatinanti politika gali sukelti dar daugiau rūpesčių, nei yra“, – pripažino V.Gasparas.