Derybose dėl klimato išbandomas pasaulio ryžtas vykdyti reformas

Derybininkai iš beveik 200 šalių pirmadienį susitinka Bonoje tartis, kaip vėl suteikti postūmį kovai su pasauliniu atšilimu, Rusijos karui Ukrainoje atitraukiant dėmesį nuo didėjančios atmosferos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD).

Konferencija parengs sąlygas naujam Jungtinių Tautų svarbių derybų ratui, vėliau šiais metais įvyksiančiam Egipte.

Tai taip pat bus proga išbandyti pasiryžimą šalių, susiduriančių su virtine krizių, įskaitant klimato kaitos poveikio stiprėjimą, geopolitinę įtampą, kraujo liejimą Ukrainoje ir pasaulinę maisto krizę.

„Klimato kaita nėra tokia darbotvarkė, kokią galime leistis sau atidėti“, – prieš susitikimą sakė darbą baigianti JT klimato programos vadovė Patricia Espinosa (Patrisija Espinosa).

Jos teigimu, būtina, kad šalys į JT klimato konferenciją COP27 Šarm aš Šeiche lapkričio mėnesį atvyktų pasirengusios parodyti „drąsių, konkrečių žingsnių, paremtų konkrečiais planais“, dėl „skubių ir transformuojamų“ ambicijų kovos su klimato kaita srityje.

Tokie žingsniai tiesiog privalomi, „kol dar nevėlu“, pridūrė ji.

Vyriausybės jau sutiko, kad klimato kaita yra rimta grėsmė žmonijai ir planetai, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų – mažinti iškastinio kuro deginimo lemiamą taršą ŠESD, pasirengti vis didėjančiam pasaulinio atšilimo poveikiui.

JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) šiemetinės ataskaitos santraukoje daroma išvada, kad delsiant toliau „bus praleista trumpa ir greit praeisianti proga užsitikrinti gyventi tinkamą ir tvarią ateitį visiems“.

Tačiau jei viskas eisis kaip dabar, pasauliui tikriausiai nepavyks įvykdyti Paryžiaus klimato susitarime sumatytų įsipareigojimų siekti, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ negu 2 Celsijaus laipsniais, palyginus su padėtimi iki pramonės revoliucijos

Potsdamo poveikio klimatui tyrimų instituto direktorius Johanas Rockstromas (Johanas Rokstriomas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad „besivystančios pasaulinės krizės“ ir fakto, kad „potencialiai sparčiai judame sunkiai suvaldomo klimato poveikio link“, moksliniai įrodymai neatitinka veiksmų.

„Tai kelia didelį susirūpinimą“, – sakė jis.

Pasaulio temperatūra jau yra padidėjusi beveik 1,2 Celsijaus laipsnio. To pakanka, kad dažnėtų žmonių aukų pareikalaujantys potvyniai, štorminės patvankos ir karščio bangos.

Finansavimo klausimas

Nors birželio 6–16 dienomis vyksianti konferencija yra didele dalimi techninė, skirta pasirengti konferencijai Egipte, Bonoje reikės aptarti virtinę svarbių klausimų.

Ypač didelis dėmesys bus skirtas tam, kad turtingos teršiančios šalys skirtų finansavimą siekiant padėti pažeidžiamoms besivystančioms šalims – mažiausiai atsakingoms už pasaulinį atšilimą – dorotis su vis skaudesniais atšilimo padariniais.

Pažadas nuo 2020-ųjų skirti po 100 mlrd. dolerių (93 mlrd. eurų) per metus, kad šios šalys galėtų geriau prisitaikyti prie šylančio pasaulio, vis dar nėra įvykdytas.

Tuo metu vis garsiau skamba raginimai padengti šalių, jau patiriančių niokojamą klimato kaitos poveikį, nuostolius. Konkretus dialogas šia tema numatomas šią savaitę.

Mažųjų salų valstybių sąjunga (AOSIS) yra įspėjusi, kad Bonos konferencija negali būti tik „dar vienas pasikalbėjimas“, ir ragina pateikti „aiškų vaizdą“, kada ir kaip šis finansavimas atsiras.

Manau, kad šis karas parodė vieną dalyką: koks trapus yra pasaulis, priklausomas nuo iškastinio kuro.

„Trapus pasaulis“

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusią savaitę įspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali sulėtinti kovą su klimato krize.

„Tačiau manau, kad šis karas parodė vieną dalyką: koks trapus yra pasaulis, priklausomas nuo iškastinio kuro“, – pabrėžė jis.

Invazija paskatino šalis, ypač Europos, skubėti apsirūpinti energijos ištekliais, taip pat smarkiai pakėlė kviečių ir trąšų kainas.

Pastarosiomis savaitėmis vis labiau nerimaujama, kad gali prasidėti maisto krizė. Tuo metu Indija uždraudė kviečių eksportą, kai šių javų derlius šalyje sumažėjo per rekordinius karščius kovą ir balandį, kaip manoma, glaudžiai susijusius su klimato kaita.

Viena iš galimybių parodyti politinę valią bus trečiadienį, kai Europos Parlamentas balsuos dėl bloko ambicingo masto klimato plano „Fit for 55“ kelių punktų, sukėlusių karštas diskusijas.

ES valstybės narės yra užsibrėžusios tikslą iki 2030 metų 55 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su padėtimi 1990 metais, o iki 2050-ųjų – pasiekti, kad žemynas taptų neutralus klimato atžvilgiu.

Remiantis gegužę paskelbta pelno nesiekiančių organizacijų analize, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys, nors ir sutarė peržiūrėti savo planus, dar neišplėtė teršalų išskyrimo mažinimo tikslų.

Pernai Glazge šalys įsipareigojo mažinti metano išmetimą, stabdyti miškų naikinimą ir imtis kitų priemonių, kurios, kartu su dabartiniais nacionaliniais anglies dioksido mažinimo įsipareigojimais, teoriškai galėtų apriboti klimato atšilimą ties 2 laipsnių riba, sakė J. Rockstromas.

Tačiau tai reiškia, kad šiemet per susitikimus daugiausia dėmesio reikia skirti „atskaitomybei“, pridūrė profesorius.

„Dabar esame įgyvendinimo etape“, – pabrėžė jis.


Šiame straipsnyje: klimatasklimato kaita

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių