Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais negalėjo tiesiogiai atsakyti į klausimą, ar Rusijai turėtų būti atiduoti Donbasas ir Krymas. Be to, Jungtinės Valstijos pasitraukia iš tarptautinės grupės, tiriančios Rusijos lyderių nusikaltimus Ukrainoje.
Rusijos užimta didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė – tik vienas iš objektų amerikiečių tarpininkaujamose derybose tarp Ukrainos ir Rusijos. Spėjama, kad bandoma įkalbėti Rusiją ją grąžinti Ukrainai, nes tai svarbu visos Europos branduoliniam saugumui. Kyla klausimas, ko mainais atsisakytų Ukraina.
„Taigi, be paliaubų ir taikos susitarimo, jau kalbate apie techninius dalykus, susijusius su teritorija, kurios būtų atsisakyta?“ – klausė žurnalistė.
„Noriu pasakyti, kad paliaubos susijusios su tuo, kaip pasiekti, kad žmonės nekariautų vieni su kitais 2 tūkst. kilometrų pasienyje. Derybos apima ir Kurską. Yra regionų, į kuriuos, kaip visi žinome, rusai yra sutelkę dėmesį. Ten yra branduolinis reaktorius, tiekiantis nemažai elektros energijos Ukrainai. Tai turi būti sutvarkyta – ir prieiga prie uostų, ir galimas susitarimas dėl Juodosios jūros. Yra labai daug elementų“, – atsakė Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.
EPA-ELTA nuotr.
Amerikos prezidentas pareiškė, kad jau antradienį viską aptars su V. Putinu. Tai patvirtino ir Kremlius.
„Manau, kad su Rusija mums sekasi neblogai. Antradienį kalbėsiuosi su prezidentu Putinu. Per savaitgalį nuveikta daug, daug darbo. Norime pamatyti, ar galime užbaigti tą karą. Galbūt galime, galbūt ne. Bet manau, kad turime labai daug šansų“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Paklaustas, kokių nuolaidų sieks iš Putino, kad būtų pasiektas susitarimas, JAV prezidentas atsakė: „Na, manau, kad, žinote, kalbėsime apie žemę. Tai daug žemės. Ji kitokia, nei buvo prieš karą. Ir mes kalbėsime apie žemę, apie elektrines. Tai – didelis klausimas, bet manau, kad daug ką jau esame aptarę su abiem pusėmis.“
LNK stop kadras.
Paklaustas apie kalbas, jog dėl susitarimo Ukraina turėtų atsisakyti pietrytinės Donbaso srities, kurios didžiąją dalį dabar kontroliuoja Rusija, Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas atsakė: „Apie tai kalbėjomės su europiečiais ir ukrainiečiais. Ar ketiname išvyti kiekvieną rusą iš kiekvieno Ukrainos žemės centimetro, įskaitant Krymą? Bideno administracijos strategija buvo tokia: kiek tik reikės, nesvarbu, koks bus laikas. O tai iš esmės yra nesibaigiantis karas tokiomis sąlygomis, kai per kelis mėnesius tiesiogine prasme prarandame šimtus tūkstančių žmonių. Jis gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą. Galime kalbėti apie tai, kas teisinga ir kas ne, bet taip pat turime kalbėti apie realią padėtį.“
M. Waltzas neatmetė ir naujų sankcijų Rusijai galimybės.
„Manau, kad rusams kyla esminis klausimas – ar jie nori toliau judėti pirmyn kare? Kaip atrodys situacija, kai jie dėl to praras didžiulius kiekius žmonių ir įrangos?“ – klausė jis.
Tuo metu Kyjivo pajėgoms toliau susiduriant su sudėtinga situacija fronte, Ukrainos prezidentas pakeitė Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką.
„Po derybų Džidoje ir amerikiečių pasiūlymo nutraukti ugnį fronto linijoje Rusija pavogė dar beveik savaitę – savaitę karo, kurio nori tik Rusija. Padarysime viską, kad diplomatija ir toliau būtų intensyvesnė, kad ji būtų veiksminga. Tačiau dabar kiekviena diena skirta mūsų nepriklausomybei, mūsų valstybei ir mūsų žmonėms ginti. Turime prisiminti – viską lemia mūsų kariuomenė, visos mūsų gynybos ir saugumo pajėgos bei mūsų valstybės parama“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
LNK stop kadras.
Pasak Europos Sąjungos užsienio politikos vadovės, neatrodo, kad Rusija rimtai nusiteikusi užbaigti karą.
„Tikrai džiaugiamės Džidos derybomis ir jų rezultatais. Dabar turime pamatyti, kad kamuolys yra Rusijos aikštelėje ir kokias sąlygas jie pateiks. Didelis klausimas – ar jie išvis nori taikos?“ – abejojo Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje Lietuvos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad V. Putino imperialistiniame plane nėra vietos taikai.
„Matome, kad Ukrainai daromas didelis spaudimas pradėti derybas, ir tai matome iš kitos pusės. Putinas neketina rodyti jokios valios nuolaidoms – priešingai, jis tik didina reikalavimus ir toliau kelia grėsmę Europos saugumui. Šiuo metu turime aiškiai žinoti, kokias priemones turime taikyti. Pirmiausia – stiprinti Ukrainos pozicijas, bendradarbiaujant Europai, Jungtinėms Valstijoms ir Ukrainai, kad pasiektume ilgalaikę ir teisingą taiką“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Beje, Jungtinės Valstijos pasitraukia iš tarptautinės grupės, tiriančios Rusijos lyderių nusikaltimus Ukrainoje. Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras remia atskirų šalių tyrimus dėl Rusijos vadovybės, įskaitant V. Putiną ir Maskvos sąjungininkus.
Šią grupę sudaro specialistai iš Ukrainos, Lenkijos, Rumunijos ir Baltijos šalių. 2023 m. tuometinio Amerikos prezidento Joe Bideno administracija jos veiklai paremti paskyrė specialųjį prokurorą. Ukraina šiuo metu tiria daugiau nei 150 tūkst. įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, įskaitant neteismines egzekucijas belaisviams ir tikslinius oro smūgius prieš civilius.
