Tonos šiukšlių gatvėse – toks pastaruoju metu Italijos miesto Neapolio vaizdas. Tačiau ne tik bėdomis dėl šiukšlių garsėja ši, ant Tirėnų jūros kranto įsikūrusi, Kampanijos regiono sostinė. Turistus vilioja siūlomos ekskursijos į Kaprio salą, o nusikaltėlius – vienas didžiausių Europoje narkotikų turgus.

Blokinių pastatų, kurie romantiškai vadinami burėmis, rajone kasdien lankosi tūkstančiai narkomanų. Neapolio pakraštyje esančiame darbininkų kvartale galima nusipirkti visko: heroino, kokaino, hašišo, sintetinių narkotikų... Tik turėk pinigų.
Neapolis pelnytai tituluojamas vienu svarbiausių narkotikų prekybos centru visame Viduržemio jūros regione. Kas mėnesį čia parduodama iki 5 tūkst. kg kokaino. Vienos dozės kaina – maždaug 350 eurų (apie 1200 litų).

Rytas ar vakaras, karšta ar šalta, burių rajone niekada nebūna tuščia. Akylai stebint Camorros (vis labiau savo žiaurumu garsėjančios Sicilijos mafijos Cosa Nostros jaunesnės sesutės) nariams vyksta aktyvi prekyba.

Lavonai nieko nestebina

Prekeivius galima atpažinti iš ant kaklo kabančio juodo maišelio. Jame dažniausiai laikomi pinigai ir narkotikai. Net ir žinodama šį skiriamąjį nusikaltėlių ženklą, Camorros kontroliuojamame rajone policija praktiškai bejėgė. Prekeivių ir pirkėjų saugumą užtikrina tam tikra sistema – nuolat motoroleriais ir motociklais aplink važinėjantys neaukšto rango mafijos įgaliotiniai sutartiniais signalais iš anksto perspėja apie pavojų.

Jei į rajoną atvažiuoja nežinoma mašina, sargai ją sustabdo ir mandagiai klausia kokiu reikalu ponas ar ponia čia atvyko. Tam, kad patektum į pastatą, reikia pereiti dar vieną kontrolės postą...

Netikėtai pasirodęs policijos automobilis tik trumpam sustabdo prekybą. Vėl prekiauti imama šiam dar nespėjus nuvažiuoti už kampo.

Nusipirkęs dozę narkomanas gali įsigyti ir švirkštą. Susileisti narkotikus gatvėje jam nesutrukdys net ir tai, kad policijos komisariatas įsikūręs vos už 100 metrų. Pripratę prie tokių vaizdų vaikai ramiai žaidžia futbolą. Šiame rajone jų jau seniai nestebina aptiktas perdozavusio narkomano lavonas.

Tokie siurrealistiniai vaizdai – vos už kelių kilometrų nuo prieplaukos, iš kur minios turistų vyksta į pasakišku grožiu garsėjančią Kaprio salą.

Įstatymas vienas: pinigai

Ir vietos valdžia, ir Italijos vyriausybė puikiai informuoti apie šią Neapolio gyvenimo pusę, bet padėties pakeisti niekas, bent jau kol kas, nepajėgia. Miestą ir visą regioną valdo 78 Camorros klanai, o policijos kartais rengiami reidai tikslo nepasiekia.
Tai tarsi kova su devyngalviu slibinu iš pasakos. Į suimtų nusikaltėlių "postą" iš karto skiriami nauji bosai, dar žiauresni ir nepripažįstantys net senųjų mafijos įstatymų.

"Areštavome daugybę mafijos bosų, o juos jau pakeitė kiti. Šiame Neapolio rajone dirba net 20 tyrėjų, bet abejoju, kad pavyks išrauti Camorros šaknis. Jos per giliai", – britų dienraščio "The Times" žurnalistui prisipažino kovos su mafija būrio vadovas.

Nėra ką kalbėti ir apie Camorros klanų karus, kurių nesugeba sustabdyti net kariuomenė. Į Kampanijos regioną vyriausybė šio mėnesio pradžioje nusiuntė kelis šimtus karių, tačiau medžiagos apie mafijos karų aukas dienraščiui "Cronache di Napoli" netrūksta. Pelno besivaikantys nusikaltėliai iš pradžių šauna ir tik vėliau aiškinasi. Taikiniai – net mafijos bosai. To anksčiau niekada nebuvo.

"Milžiniškas skirtumas tarp vyresnės kartos garbingų žmonių ir dabartinių, – "The Times" žurnalistui pasakojo neseniai iš kalėjimo paleistas mafijos bosas. – Pinigai susuko visiems galvą. Niekas negerbia mūsų įstatymų."

20 metų kalėjime praleidęs mafijozas atskleidė ir policijos nesėkmių kare su Camorra priežastis. Jos socialinės. "Sakykite ką norite, bet Camorra čia žmonėms duoda darbo", – paaiškino jis.

Ne visi prarado viltį

Išbristi iš liūno išties sunku. "Tai mano likimas, – tvirtino vienas žemesnio rango mafijos narių Pino. – Mano tėvas ir brolis buvo mafijos nariai. Aš kada nors baigsiu taip pat liūdnai kaip ir jie – supūsiu kalėjime arba busiu nužudytas."

Pino prisipažino, jog norėtų gyventi sąžiningai, bet tam tiesiog nėra sąlygų. "Dirbau dailide ir uždarbis buvo vos 150 eurų per mėnesį. Kaip galima išgyventi tiek uždirbant? Išmaitinti šeimą, vaikus?" – klausė jis.

Vis dėlto net ir gyvenant šiame Neapolio gete, kurį narkotikų prekybos centru pavertė vienas Camorros bosų Paolo Di Lauro, galima likti nesusitepusiam. 20-metis Rosario La Rossa studijuoja teisę ir nesiruošia kraustytis iš šio rajono, net jei jam pavyks įgyvendinti svajonę būti teisėju.

"Žinau, tai žiaurus rajonas. Vaikai čia užauga daug greičiau, nei kitur. Todėl, kad nuolat yra nusikaltimo liudininkai. Tačiau nenoriu niekur kraustytis. Tai mano rajonas ir jei sugebėjau išaugti padorus žmogus, manau, kad ir mano vaikams pavyks", – sakė jis.