"Nenoriu gyventi pasaulyje, kuriame viskas įrašinėjama", – pareiškė Edwardas Snowdenas. Tiesa, staigiai tapęs įžymus, nes nutekino labai slaptą JAV žvalgybos informaciją, vyras bijo būti nužudytas.

Pavojus demokratijai

"Tai, ką jie daro, kelia grėsmę demokratijai", – duodamas interviu britų dienraščiui "Guardian" prasitarė 29 metų vyras. Dabar jis slapstosi Kinijos Honkongo mieste, tačiau šio miesto valdžia, atrodo, norėtų, kad ieškomiausias tėvynėje amerikietis kuo greičiau dingtų.

E.Snowdenas sako, kad visuomenė turi teisę žinoti, ką veikia žvalgyba. O ji, pasak vyro, lyg niekur nieko šnipinėja milijonus amerikiečių.

E.Snowdenas pastaruosius ketverius metus dirbo JAV nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) – vienai slapčiausių pasaulio organizacijų. Tiesa, jis buvo ne NSA darbuotojas, o samdinys.

NSA technikas buvo gerai įvertintas, todėl jam buvo patikima kas kartą vis slaptesnė informacija. Tačiau E.Snowdenas nusprendė netylėti ir viską, ką matė, paviešinti.

Galiausiai jis paprašė "The Guardian", kad laikraštis paskelbtų jo tapatybę.

"Nemačiau reikalo slėpti, kas esu, nes nepadariau nieko bloga, – aiškino vyras. – Mano tikslas – informuoti visuomenę, kas daroma jos vardu ir kas yra daroma prieš ją." Jis pridūrė, kad "nenorėjo leisti JAV vyriausybei griauti privatumą, interneto laisvę ir esmines žmonių laisves visame pasaulyje šia didžiule sekimo mašina, kurią jie slapta kuria".

Pabėgo į Kiniją

Žinodamas, kad kiša galvą į kilpą, E.Snowdenas gegužės 20 d. išskrido į Honkongą. Prieš tai jis su drauge apsistojo Havajuose, kur nukopijavo naujausius dokumentus. Atvykęs į Kiniją vyras niekur nekišo nosies. Iš viešbučio kambario buvo išėjęs vos tris kartus.

Duodamas interviu "Guardian" E.Snowdenas pripažino, kad bijo blogiausia, – arba jam gali tekti sėsti už grotų, veikiausiai iki gyvenimo galo, arba jis gali būti nužudytas.

"Nebesitikiu pamatyti namų", – apgailestavo E.Snowdenas ir pridūrė, kad ketina kurioje nors valstybėje prašyti prieglobsčiā.

Vyriausybė įsiutusi

JAV po publikacijų "Guardian" ir "Washington Post" kilo pasipiktinimo banga. Politikai pareiškė, kad bėglys turėtų būti kuo skubiau sugautas.

JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus Jameso Clapperio atstovai pareiškė, kad perduos bylą tirti JAV teisingumo departamentui. Pasak jo, informacijos nutekinimas "tiesiogine prasme kelia šiurpą".

JAV Atstovų Rūmų kovos su terorizmu ir žvalgybos reikalų pakomitečio pirmininkas respublikonas Pete’as Kingas pareikalavo E.Snowdeno ekstradicijos į JAV ir sakė, kad šis asmuo turi būti persekiojamas "visomis įstatymų numatytomis priemonėmis".

Šalies vadovas Barackas Obama teisinosi, jog kai kurios slaptos žmonių sekimo programos būtinos, kad būtų užkirstas kelias išpuoliams prieš amerikiečius.

J.Clapperis taip pat sakė suprantantis visuomenės susirūpinimą dėl kišimosi į privatumą, tačiau pridūrė, kad "daug to, ką žmonės mato ir skaito žiniasklaidoje, yra smarkiai hiperbolizuota".

Slapta programa?

Visgi J.Clapperis pripažino, kad jo vadovaujama NSA naudoja programą PRISM.

O žiniasklaida tvirtina, kad vyriausybė yra užsitikrinusi slaptą tiesioginę prieigą prie interneto milžinių, tokių kaip "Google", "Facebook" ir "Yahoo!", serverių.

Tačiau interneto paslaugų teikėjai tvirtino nesuteikiantys tiesioginės prieigos prie vartotojų duomenų. Jie kategoriškai atmetė mestus kaltinimus.

J.Clapperis irgi teisinosi, kad duomenų rinkimas vykdomas laikantis visų įstatymų.

"PRISM nėra neviešinama duomenų rinkimo programa. Tai vidinė vyriausybės kompiuterinė sistema, turinti palengvinti pagal vyriausybės statutą patvirtintą užsienio žvalgybos duomenų rinkimą iš elektroninių komunikacijų paslaugų teikėjų, prižiūrint teismui", – tvirtino NSA šefas.

Vykdydama PRISM programą, kuri gyvuoja jau šešerius metus, NSA gali reikalauti iš interneto paslaugų teikėjų suteikti prieigą prie duomenų apie užsieniečių vartotojų elektroninius laiškus, internetinius pašnekesius, įkeltas nuotraukas, vaizdo įrašus ir kitokią informaciją.

Visgi, pasak "The Guardian", atskira PRISM programa naudojama ir informacijai apie milijonų amerikiečių pokalbius telefonu rinkti.

Pasak dienraščio žurnalisto Glenno Greenwaldo, kuris pirmasis nušvietė PRISM ir atskirą informacijos apie telefoninius pokalbius rinkimo programą, visuomenė turi atvirai diskutuoti apie vyriausybės veiksmus.

"Kiekvieną kartą, kada pasigirsta perspėjantis švilpukas, kai koks nors žmogus atskleidžia vyriausybės nusižengimus, taktika yra demonizuoti jį kaip išdaviką", – sakė žurnalistas.

Slaptas privačių duomenų rinkimas JAV

• 1978 m. JAV Kongrese patvirtinta Užsienio žvalgybos priežiūros pataisa (angl. – Foreign Intelligence Surveillance Act). Pagal ją įsteigtas vadinamasis slaptasis teismas, kurio darbas – stebėti šnipinėjimą JAV ir išduoti orderius sankcijoms prieš įtariamuosius.

• 2001 m. rugsėjis. Po Rugsėjo 11-osios atakų Niujorke ir Vašingtone George’o W.Busho administracija gerokai padidino žvalgybos įgaliojimus.

• 2001 m. spalis. G.W.Busho administracija Kongrese bandė prastumti vadinamąją Patrioto pataisą (angl. – Patriot Act). Pataisa numatė, kad pareigūnai, asmenims pareiškus įtarimus terorizmu, gali apieškoti, suimti ir kalinti įtariamuosius, taip pat slapta klausytis jų pokalbių. Tiesa, vėliau šio akto priėmimas dėl kai kurių prieštaringai įvertintų nuostatų Kongrese užstrigo iki 2006 m.

• 2005 m. gruodis. Dienraštis "The New York Times" paskelbė, kad negavusi orderio NSA klausosi amerikiečių, kurie skambina į kitas valstybes, pokalbių. Kritikai NSA veiksmus pavadino prieštaraujančius Konstitucijai, tačiau G.W.Busho administracija gynė NSA.

• 2006 m. kovas. Kongresas patvirtino Patrioto pataisą, nors kai kurie įstatymų leidėjai reiškė susirūpinimą vyriausybės įgaliojimais vykdyti žvalgybą ir rinkti informaciją.

• 2006 m. kovo 11 d. "USA Today" paskelbė, kad NSA slapta įrašinėja milijonų amerikiečių telefoninius pokalbius ir jų įrašus saugo didžiulėje duomenų bazėje.

• 2006 m. rugpjūtis. Federalinis teismas Detroito mieste nusprendė, kad NSA žvalgybos programa, vykdoma negavus orderių, prieštarauja Konstitucijai. Tiesa, programa nebuvo sustabdyta, nes iki šiol svarstoma apeliacija.

• 2007 m. sausis. G.W.Busho administracija pakeitė poziciją – pareiškė, kad dėl kiekvieno atskiro telefoninių pokalbių klausymosi NSA visgi turės gauti slaptojo teismo orderį.

• 2007 m. rugpjūtis. Kongresas priėmė pataisą, kuria NSA leista be slaptojo teismo orderio vykdyti amerikiečių ir įtariamų teroristų arba su jais susijusių asmenų telefoninių pokalbių klausymąsi.

• 2011 m. gegužė. Kongresas priėmė, o B.Obama pasirašė Patrioto pataisos pratęsimą dar ketveriems metams.

• 2013 m. birželio 5 d. Britų dienraštis "Guardian" paskelbė, kad NSA renka milijonų amerikiečių telefoninių pokalbių duomenis.

• 2013 m. birželio 6 d. "Guardian" ir "Washington Post" pranešė, kad NSA turi slaptą priėjimą prie JAV bendrovių, tokių kaip "Google" ir "Facebook", serverių.

• 2013 m. birželio 9 d. 29 metų E.Snowdenas prisipažino nutekinęs žiniasklaidai informaciją apie NSA vykdomą visuomenės šnipinėjimą.