Baltarusija, net ir finansų krizės sąlygomis, gali išlikti stabili valstybė. Tik reikia, kad šalis pripažintų Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.

Dujų ir pinigų

Vakar Maskvoje vyko lemtingas Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimas. Aleksandras Lukašenka savo vizito tikslo neslėpė. Su sąjunginės valstybės vadovu Dmitrijumi Medvedevu jis planavo derėtis dėl dujų kainos, kuri kitais metais turi kilti vos ne dvigubai. Baltarusijos lyderis kolegą norėjo įtikinti, kad šis paliktų seną kainą – 128 JAV dolerių (apie 310 litų) už 1 tūkst. kub. m. Be to, A.Lukašenka tikėjosi gauti 100 mlrd. rublių (apie 8 mlrd. litų) kreditą.

Kaip teigia Rusijos dienraštis "Kommersant", dujų monopolininkė "Gazprom" planavo Baltarusijai kelti kubinio metro kainą iki 240 JAV dolerių (apie 581 litų). Minsko tokia perspektyva nedžiugina. "Padarykime taip, kad baltarusiai nemokėtų bent tokios kainos kaip vokiečiai, – prieš išvykdamas į Maskvą sakė A.Lukašenka. – Ir kaip apskritai tai atrodo tuo metu, kai pasaulio naftos kaina nukrito trigubai? Mes tiesiog negalėsime sumokėti."

Primins bendrus projektus

Susitarti su D.Medvedevu Baltarusijos lyderis šansų turi. Mainais, kaip pranešė "Kommersant", Kremlius norėtų išgirsti porą gerų naujienų. Visų pirma, iš Minsko turi nuskambėti oficialus nuo Gruzijos atskilusių Pietų Osetijos ir Abchazijos pripažinimas. Iki šiol, be Rusijos, šias separatistines respublikas pripažino tik Nikaragva. Priversti užmegzti su jomis diplomatinių santykių Kremlius nesugebėjo net artimiausių sąjungininkių – Nepriklausomos valstybių sandraugos narių.

Yra ir ekonominių reikalavimų. A.Lukašenka turėtų užleisti akcinės bendrovės "Beltransgaz" kontrolinį akcijų paketą. Šiuo metų "Gazprom" valdo 25 proc. šios Rusijos ir Baltarusijos bendrovės akcijų. Pats Baltarusijos lyderis davė suprasti, kad primins Rusijai, jog Minskas iki šiol nepasirašė sutarties dėl bendros oro gynybos.

Ultimatumas Ukrainai

Dujų klausimas aktualus ne tik Baltarusijai. Neseniai "Gazprom" priminė, jog milžinišką skolą bendrovei turi grąžinti ir Ukraina. Kitaip Naujųjų metų naktį Rusija ir vėl gali užsukti dujų čiaupą šiai valstybei, jeigu nebus padengta 2 mlrd. JAV dolerių (4,84 mlrd. litų) skola. Be to, "Gazprom" grasina nepasirašyti sutarties dėl naujo tiekimo.

Kijevas pranešė, kad jau išmokėjo dalį skolos – 1 mlrd. JAV dolerių (2,42 mlrd. litų) buvo pervesti bendrovei. Tačiau "Gazprom" atstovai tvirtina, kad to nepakanka. "Jie davė suprasti, kad nesiruošia daugiau mokėti iki kitų metų", – sakė vienas įmonės atstovas.

Pasak specialistų, kol kas Ukrainos požeminėse saugyklose pakanka dujų šaliai aprūpinti visą žiemą, jei tiekimas iš Rusijos nutrūktų. Iš viso saugyklose sukaupta 30 mlrd. kub. m dujų.