- Miglė Giri, Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį griežtai gynė savo nepopuliarią pensijų reformą, tačiau teigė suprantantis prancūzų pyktį, kurį jie jaučia po tris mėnesius trunkančių protestų.
Jo kalba visoje Prancūzijoje buvo sutikta su dar daugiau protestų, kartais smurtinių.
Kreipdamasis į tautą pirmą kartą po to, kai pasirašė reformos įstatymą, E. Macronas apgailestavo, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl šio pakeitimo.
E. Macronas teisės aktą pasirašė ankstyvą šeštadienį, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Konstitucinis Teismas patvirtino esminį jo politinės darbotvarkės pakeitimą, kuriuo pensinis amžius padidinamas nuo 62 iki 64 metų. Dėl to jam buvo mesti kaltinimai, kad jis slapta prastūmė įstatymą vidury nakties.
Kairieji ir profsąjungos atmetė naujausią jo bandymą sumažinti įtampą ir įspėjo, kad gegužės 1 dieną bus rengiami masiniai Darbo dienos protestai.
Ar ši reforma buvo priimta? Akivaizdu, kad ne.
Apklausos rodo, kad dauguma prancūzų nepritaria reformai, kurią vyriausybė prastūmė per parlamentą panaudodama prieštaringai vertinamą mechanizmą, kad išvengtų balsavimo.
Kalbėdamas Eliziejaus rūmuose E. Macronas gynė reformą kaip būtiną ir tvirtino, kad „nieko nedarymas“ nėra sprendimas.
„Ar ši reforma buvo priimta? Akivaizdu, kad ne. Nepaisant kelis mėnesius trukusių konsultacijų, nepavyko rasti bendro sutarimo, ir dėl to apgailestauju“, – sakė jis.
Atkreipdamas dėmesį į protestus prieš reformą, jis pridūrė: „Niekas, ypač aš, negali likti kurčias šiam socialinio teisingumo reikalavimui.“
Prezidentas patikino, kad jo „durys visada bus atviros“ deryboms su profesinėmis sąjungomis.
E. Macrono asmeninio populiarumo reitingai smuko, o kai kurie analitikai daro prielaidą, kad jis suteikė pranašumą kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) ilgame kelyje iki 2027 metų rinkimų.
„Klausytis nėra prasmės“
Prezidentui kalbant, tūkstančiai žmonių susirinko prie rotušių pastatų visoje Prancūzijoje, daužydami puodais, kad nustelbtų kalbą.
„Jis mūsų neklausė tris mėnesius. Mes tai darome norėdami parodyti, kad jo klausytis taip pat nėra prasmės“, – Paryžiuje sakė 57-erių metų projekcijų vedėja Benedicte Delgehier (Benedikt Dalgejė).
Po kalbos šimtai žmonių prisijungė prie spontaniškų protestų sostinėje, padeginėjo šiukšlių konteinerius, o policija juos išvaikė ašarinėmis dujomis, teigė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Jis nusprendė nusigręžti nuo prancūzų ir ignoruoti jų kančias.
Iš viso Paryžiuje protestavo apie 2 000 žmonių, pranešė vietos pareigūnai, o sostinės gatvėse skambėjo skanduotės „Macronai, atsistatydink!“
Liono miesto policija pranešė, kad protestuotojai padegė šiukšliadėžes ir mėtė sviedinius į pareigūnus, kol buvo atstumti ašarinėmis dujomis, o panašios scenos vyko ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Oponentai iš viso politinio spektro teigė, kad E. Macrono kalba tik sustiprino susirūpinimą dėl to, kaip buvo vykdoma reforma.
„Jis nusprendė nusigręžti nuo prancūzų ir ignoruoti jų kančias“, – sakė kraštutinių dešiniųjų lyderė ir buvusi kandidatė į prezidentus M. Le Pen.
Kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) teigė, kad E. Macronas „visiškai atitrūkęs nuo realybės“.
CFDT profsąjungos vadovas Laurent'as Bergeris (Loranas Bergeris) sakė, kad E. Macronas „neištarė nė žodžio“ apie įtampos mažinimą.
Dar didesnį nerimą prezidentui kelia tai, kad reformą palaikančių dešiniųjų respublikonų vadovas Ericas Ciotti (Erikas Sioti) atmetė kalbą kaip „šventvagiškų pageidavimų katalogą“ ir teigė, kad E. Macrono „metodas akivaizdžiai nepasikeitė“.
Nors profsąjungos atmetė kvietimą į derybas su E. Macronu, antradienį Eliziejaus rūmuose jis turi susitikti su darbdavių asociacijomis.
E. Macronas sakė, kad pavedė savo vyriausybei, kuriai vadovauja ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born), vadovauti 100 dienų veiksmams, kurie „pasitarnautų Prancūzijai“, siekiant sumažinti įtampą ir skatinti vienybę.
„Svarbūs pranešimai“
Premjeras artimiausiomis dienomis turėtų pateikti veiksmų planą, o pirmieji rezultatai turėtų būti paskelbti Prancūzijos nacionalinę dieną liepos 14-ąją, teigė E. Macronas.
Jis pažadėjo, kad gegužės mėnesį bus paskelbti „svarbūs pranešimai“, įskaitant veiksmus, skirtus kovai su nepilnamečių nusikalstamumu, taip pat „sustiprinti nelegalios imigracijos kontrolę“.
Tačiau artimiausiu metu neplanuojama pertvarkyti ministrų kabineto, AFP sakė keli prezidentūrai artimi šaltiniai.
Krizė taip pat kilo tuo metu, kai E. Macronas susiduria su vis didesniais iššūkiais tarptautinėje arenoje – vizito Pekine metu jis buvo apkaltintas pataikavimu Kinijai.
45 metų E. Macronas į valdžią atėjo 2017 metais, žadėdamas reformas ir naują politiką. Tačiau oponentai kaltina jį vis labiau atsiskyrėlišku ir antidemokratišku elgesiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Turkijos žiniasklaida: R. T. Erdoganas pradėjo derybas su „Hamas“ lyderiu1
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ir palestiniečių islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė) šeštadienį Stambule pradėjo derybas, smarkiai i&sca...
-
Ukraina: lenkų ūkininkai atblokavo kai kurias sienos perėjas
Lenkų ūkininkai šeštadienį ryte atblokavo sunkvežimių eismą Šegynių–Medykos ir Krakovecio–Korčovos sienos perėjose, pranešė Ukrainos sienų apsaugos tarnyba. ...
-
A. Duda: Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais8
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) neseniai lankydamasis Jungtinėse Valstijose sakė, kad jo šalis yra pasirengusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos. ...
-
JAV Atstovų Rūmai balsuos dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui
JAV Atstovų Rūmai šeštadienį turi surengti lemiamą balsavimą dėl didelio pagalbos paketo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, taip pat dėl galimo „TikTok“ uždraudimo. ...
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai14
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą2
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis16
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...