Praėjus vos dvejiems metams po to, kai jam nepavyko užsitikrinti daugumos parlamente antrajai prezidento kadencijai, E. Macronas rizikuoja pirmalaikiais rinkimais sustiprinti kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį sambūrį (RN) ir sukelti tradicinių konservatorių sumaištį.
Politikas Ericas Ciotti (Erikas Sioti) trečiadienį buvo nušalintas nuo tradicinės dešiniosios Respublikonų partijos (LR) vadovo pareigų už bandymą sudaryti rinkimų aljansą su RN.
Tačiau ketvirtadienį E. Ciotti tvirtino, kad tebėra partijos lyderis, ir atmetė pastangas jį nušalinti kaip „kivirčus vidutinybių, kurios nieko nesupranta apie tai, kas vyksta šalyje“.
Jis pridūrė, kad jo nušalinimas teisiškai negalioja.
„Aš esu partijos pirmininkas, einu į savo kabinetą ir viskas“, – žurnalistams prie Paryžiaus centre esančio pastato sakė E. Ciotti.
Savo oponentų balsavimą jis pavadino pasikėsinimu perimti valdžią ir pareiškė, kad užginčijo jo teisėtumą teisme.
Diena anksčiau socialiniuose tinkluose išplito vaizdai, kaip Paryžiaus regiono vadovė Valerie Pecresse (Valeri Pekres), pasiraitojusi rankoves, artinasi prie LR būstinės, kurią E. Ciotti uždarė tikriausiai norėdamas sutrukdyti politinio komiteto posėdžiui.
„Kelio pabaiga“
Pirmasis pirmalaikių rinkimų turas vyks birželio 30 dieną.
Žaibiška rinkimų kampanija metė iššūkį ir kraštutinių dešiniųjų partijai „Reconquete“, dabar svarstančiai, ar sudaryti aljansą su sunkiasvoriu RN.
Marion Marechal (Marion Marešal), kuri sekmadienį įvykusiuose Europos Parlamentuose vadovavo partijos „Reconquete“ sąrašui, paragino sudaryti aljansą su RN, kurio vadovė Marine Le Pen (Marin Le Pen) yra jos teta.
„Ji priėjo kelio pabaigą, ji pašalina save iš šios partijos, kurią visada niekino“, – vėlai trečiadienį sakė partijos „Reconquete“ įkūrėjas Ericas Zemmouras (Erikas Zemuras).
Kol mažesnės partijos kovoja tarpusavyje, M. Le Pen RN vietoje dabartinių 88 mandatų 577 vietų parlamente gali gauti gerokai daugiau.
Londono universitetinio koledžo (University College London) politologas Philippe'as Marliere'as (Filipas Marljeras) prognozuoja, kad ši partija „laimės rinkimus turėdama didžiausią parlamentinę grupę, bet neturėdama absoliučios daugumos“.
Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) transliuotojui „France Inter“ ketvirtadienį sakė, kad rinkėjai turi „socialinį pasirinkimą“.
Be kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų yra ir E. Macrono centristų stovykla, siūlanti „progresyvią, į darbuotojus orientuotą, demokratinę, respublikonišką“ alternatyvą, sakė jis.
„Suvienyti šalį“
Po to, kai socialistai, komunistai, žalieji ir kraštutinė kairioji partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) atkūrė aljansą, subyrėjusį dėl atsako į spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį, G. Attalis negailėjo kritikos kairiajam sparnui.
„Galvoju apie visus kairiuosius socialdemokratų rinkėjus, kurie čia nemato savęs“, – teigė G. Attalis.
Kairiojo sparno lyderiai svarstė, kas galėtų tapti ministru pirmininku, jei jų aljansas pasiektų pergalę: savo kandidatūras siūlė LFI kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) ir įtakingas parlamento narys Francois Ruffinas (Fransua Rufenas).
Socialistų partijos (PS) vadovas Olivier Faure'as (Olivjė Foras) teigė, kad premjeru turėtų tapti asmuo, kuris „ne labiausiai skaldo, bet padeda mums suvienyti šalį“.
Naujausi komentarai