Egipto rinkėjai triuškinama balsų dauguma pritarė naujajai konstitucijai, kuri atveria kelią armijos vadui siekti prezidento posto, rodo paskelbti rezultatai.

Vis dėlto pagrindinis rodiklis vertinant generolo Abdelo Fattaho al Sisio populiarumą visuomenėje bus balsavusiųjų referendume skaičius.

Žiniasklaidos paskelbti pradiniai duomenys rodo, kad naujai konstitucijai, kuri, kaip tvirtina kariškių iškelta laikinoji valdžia, garantuoja didesnę žodžio laisvę ir daugiau teisių moterims, pritarė mažiausiai 90 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų.

Referendumo baigtis buvo aiški dar gerokai prieš balsavimą, kurį boikotuoti ragino Musulmonų judėjimas, vyriausybės paskelbtas „teroristine organizacija“. Konstitucijos priešininkų stovykla prieš referendumą buvo beveik nepastebima, o už agitaciją balsuoti prieš šį dokumentą grėsė areštas.

Pareigūnai sakė, kad armijos vadas generolas A.F.al Sisis, kuris pernai liepą nušalino islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Mursi, atidžiai stebės, koks bus rinkėjų aktyvumas, nes pats svarsto galimybę siekti valstybės vadovo posto per rinkimus, kuriuos valdžia žada surengti vėliau šiais metais.

Generolas, kurio nekenčia M.Mursi šalininkai, anksčiau sakė, jog yra pasirengęs kandidatuoti į prezidentus, jei bus remiamas visuomenės, o dviejų dienų referendumas, pasibaigęs trečiadienį vakare, buvo pirmoji galimybė patikrinti tos paramos mastą.

Kariškių atstovas spaudai pareiškime, paskelbtame po to, kai buvo uždarytos balsavimo apylinkės, padėkojo „daugybei“ rinkėjų už tai, kad jie dalyvavo „istoriniame referendumo mūšyje“.

Egipto valstybiniai dienraščiai džiaugėsi referendumo rezultatais.

„Žmonės pasakė „taip“, – skelbė antraštė pirmajame laikraščio „Al-Akhbar“ puslapyje.

Tuo tarpu „Al-Ahram“ pranešė, kad 90 proc. rinkėjų pritarė naujai konstitucijai, numatančiai šalies ateities raidos viziją.

Antradienį, pirmąją balsavimo dieną, per pavienius smurto proveržius Egipte žuvo 11 žmonių. Trečiadienį pranešimų apie žmonių mirtimi pasibaigusius incidentus nebuvo gauta.

Vidaus reikalų ministerija informavo, kad per dvi referendumo dienas 444 žmonės buvo sulaikyti dėl protestų ir trukdymo balsuoti.

Vyriausybė pareiškė, jog siekia, kad referendume savo balsą atiduotų daugiau nei 33 proc. registruotų rinkėjų, kurių Egipte iš viso yra 53 mln. 2012-aisiais vykusiame referendume dėl islamiškų jėgų palaikomos konstitucijos dalyvavo 33 proc. rinkėjų, iš kurių už dokumentą balsavo 64 procentai.

„Mes viliamės, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei 50 proc.“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės atstovas spaudai Hany Salahas.

Naujoji konstitucija, kurios projektą parengė liberalių pažiūrų politikų dominuojamas komitetas, paskirtas kariškių remiamos vyriausybės, uždraus religiniu pagrindu įsteigtas politines partijas, suteiks moterims vienodas teises su vyrais, ir gins mažumą sudarančių krikščionių statusą.

Tačiau šis dokumentas taip pat suteiks kariuomenei specialų statusą, leisiantį jai savarankiškai paskirti gynybos ministrą, kuris šias pareigas eis aštuonerius metus, ir teisti civilius gyventojus kariniuose tribunoluose.

Tarptautinė reakcija

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry  sakė, jog viliasi, kad referendumas bus „skaidrus ir atskaitingas“.

„Tačiau to mes dar nežinome“, – sakė jis Kuveite.

Antradienį Valstybės departamentas pranešė, kad Kongresas penktadienį rengiasi priimti įstatymo projektą, kuris leis Baltiesiems rūmams atblokuoti visą 1,5 mlrd. JAV dolerių finansinę pagalbą Egiptui, kuri buvo įšaldyta, jei bus patvirtina, kad ši šalis „surengė konstitucinį referendumą ir imasi žingsnių remti demokratinę pereigą“.

Egipto valdžia viliasi, kad tvirtas visuomenės „taip“ naujajai konstitucijai ir didelis rinkėjų aktyvumas sutvirtins jos ginčijamus įgaliojimus, o armijos vadas tai laikys mandatu kandidatuoti į prezidentus, sakė vienas pareigūnas iš generolo A.F.al Sisi aplinkos.

Laikinojo prezidento Adly Mansouro vyriausybė žadėjo, kad po referendumo bus surengti parlamento ir valstybės vadovo rinkimai.

Prieš referendumą konstitucijos šalininkai tikėjosi, kad dokumentui pritars mažiausiai 70 proc. ateisiančiųjų balsuoti.

„Balsavau už šią konstituciją, nes nepasitikiu Musulmonų brolija. Gerai, kad Brolijos jau nebėra valdžioje“, – sakė Randa Ismail, trečiadienį vakare viena paskutiniųjų atidavusi savo balsą vienoje iš balsavimo apylinkių Kaire.

Tuo tarpu studentas Amras Desoki, pabrėžęs, jog nepriklauso Musulmonų brolijai, sakė, jog boikotavo referendumą.

„Ši konstitucija, visas tas farsas, kuris vyksta šiomis dienomis... Aš tai boikotuoju... Laikau šią konstituciją neteisėta ir jos nepripažįstu“, – sakė jis.

Įvykiai Egipte: chronologija

• 2011 m. sausio 25 d.: Egipte kilo protesto judėjimas prieš tuometinį šalies vadovą H.Mubaraką.
• 2011 vasario 11 d.: H.Mubarakas paskelbė, kad atsistatydina iš šalies prezidento posto.
• 2012 m. birželio 24 d.: Musulmonų brolijos kandidatas M.Mursi laimėjo šalies prezidento rinkimus.
• 2012 m. gruodžio 26 d.: M.Mursi patvirtino prieštaringai vertinamą naująją šalies konstituciją. Referendumo metu ją patvirtino ir šalies gyventojai.
• 2013 m. liepos 3 d.: kilus protestų bangai M.Mursi buvo pašalintas iš posto.
• 2013 m. rugpjūčio 14 d.: tūkstančiai M.Mursi šalininkų rinkosi į protestus, kuriuos brutaliai išvaikė kariškiai. Žuvo daugiau nei šimtas žmonių.
• 2013 m. lapkričio 4 d.: M.Mursi atvesdintas į teismą.
• 2014 m. sausis: Egipto žmonės parėmė kariškių parengtą naują konstituciją.